Antanas Sutkus su bendraminčiais inicijuoja Lietuvos fotografijos meno draugijos įkūrimą

Pirmadienį, 2025 m. liepos 7 d., iniciatyvinė steigėjų grupė patvirtino Lietuvos fotografijos meno draugijos įkūrimo aktą. Organizacijos steigiamasis komitetas – Alexandra Bondarev, Dovilė Dagienė, Tadas Kazakevičius, Margarita Matulytė, Artūras Morozovas, Janina Sabaliauskaitė, Vytautė Seinauskaitė, Jonas Staselis, Antanas Sutkus ir Darius Vaičekauskas.

Pasak įkūrėjų, „organizacija sieks platesnės integracijos į pasaulio fotografijos tinklus, plėtos fotografijos meną ir atlieps visuomenės kultūrines bei socialines aktualijas. Tai bendruomenės savikūros forma veikianti organizacija, atvira kiekvieno nario patirčiai, vizijoms ir iniciatyvoms, vertinanti kūrybinę laisvę ir skatinanti socialinį solidarumą.“

Pasak humanitarinių mokslų daktarės, fotografijos istorikės Margaritos Matulytės, „vykdant istorinį teisingumą atkuriama pirmoji Lietuvos fotografijos meno kūrybinė organizacija. Prieškario Lietuvoje fotografijos meno entuziastų 1933 m. sausio 15 d. įkurta Lietuvos fotomėgėjų sąjunga (nuo 1936 m. – draugija) subūrė kūrėjus, kuriuos vienijo etinės ir estetinės vertybės, kūrybiniai ir atgimstančiai šaliai aktualūs politiniai, socialiniai bei kultūriniai interesai, poreikis ugdyti profesionalųjį meną ir siekis įsilieti į tarptautinį fotografijos lauką. Per septynerius organizacijos gyvavimo metus buvo padaryta neįtikėtinai daug, tačiau Sovietų Sąjungai okupavus ir aneksavus Lietuvą 1940 m. rugpjūčio 26 d. draugija buvo uždaryta ir iki šiol nebuvo reabilituota. Organizacijos steigėjai ir nariai patyrė represijas: vieni jų buvo suimti ir kalinami arba sušaudyti, kiti ištremti, dalis pasitraukė į Vakarus.“

„Lietuvoje fotografijos menas visuomet buvo kūrybos ir socialinių virsmų priešakyje, apie šiandieną kalbantis su rytdienos nuojauta. Tęsti ir puoselėti šalies fotografijos kultūrinį paveldą, kurį kūrė ir kuria viena kitai estafetę perduodančios kartos, yra ypatingai svarbu šiandienos geopolitiniame kontekste, kuriant bendruomenišką ir atsparią visuomenę“, – sako Antanas Sutkus, steigiamojo komiteto narys, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, vienas žinomiausių pasaulyje šalies meninės fotografijos meno kūrėjų.

„Ypatingą dėmesį skirsime jauniems kūrėjams, kurie ir tapę pasaulio piliečiais save sieja su Lietuvos fotografija. Svarbios kryptys – edukacija, fotografijos meno refleksijos ir kūrybos pristatymai tiek vietiniu, tiek tarptautiniu mastais. Norime, kad kiekvienas jaunas žmogus, save siejantis su fotografija ir norintis šioje srityje tobulėti, šioje draugijoje galėtų atrasti sau ką nors patrauklaus ir prasmingo“, – sako vienas iš steigiamojo komiteto narių, fotografas Jonas Staselis.

Draugija veiks derindama horizontalų bendradarbiavimą ir demokratišką atsakomybių paskirstymą, vadovaudamasi įtraukties, pagarbos bei lygybės principais.

Lietuvos fotografijos meno draugijos įkūrimo
AKTAS

Vilnius, 2025 m. liepos 7 d.

Vykdant istorinį teisingumą atkuriama pirmoji Lietuvos fotografijos meno kūrybinė organizacija – Lietuvos fotomėgėjų sąjunga (nuo 1936 m. – draugija), suteikiant organizacijai pavadinimą Lietuvos fotografijos meno draugija (angl. Lithuanian Society of Photographic Arts). Juridinė organizacijos forma – asociacija.
Pirmojoje Lietuvos Respublikoje 1933 m. sausio 15 d. fotografijos meno entuziastų įkurta organizacija subūrė kūrėjus, kuriuos vienijo etinės ir estetinės vertybės, kūrybiniai ir atgimstančiai šaliai aktualūs politiniai, socialiniai bei kultūriniai interesai, poreikis ugdyti profesionalųjį meną ir siekis įsilieti į tarptautinį fotografijos lauką. Per septynerius organizacijos gyvavimo metus buvo padaryta neįtikėtinai daug: organizuotos nacionalinės ir tarptautinės parodos, pradėtas leisti pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje fotografijos žurnalas, kūriniai publikuoti kataloguose ir kultūros spaudoje, pasiektas tarptautinis pripažinimas – 1937 m. Lietuvos fotomėgėjų draugija dalyvavo Paryžiaus pasaulinėje meno ir technikos parodoje ir pelnė aukso medalį. Tačiau Sovietų Sąjungai okupavus ir aneksavus Lietuvą, 1940 m. rugpjūčio 26 d. draugija buvo uždaryta sovietų okupacinės vyriausybės ir iki šiol nebuvo reabilituota. Organizacijos steigėjai ir nariai patyrė represijas: vieni jų buvo suimti ir kalinami arba sušaudyti, kiti ištremti, dalis pasitraukė į Vakarus. Ambicingam pirmajam fotografijos meno kūrėjų judėjimui pritrūko laiko apmąstyti ir įvertinti sukauptą potencialą.

Atkuriama organizacija sieks platesnės integracijos į pasaulio fotografijos tinklus, plėtos fotografijos meną ir atlieps visuomenės kultūrines bei socialines aktualijas. Lietuvos fotografijos meno draugija – bendruomenės savikūros forma veikianti organizacija, atvira kiekvieno nario patirčiai, vizijoms ir iniciatyvoms, vertinanti kūrybinę laisvę ir skatinanti socialinį solidarumą, administruojama demokratiškai, veiklos planuojamos ir koordinuojamos derinant horizontalų bendradarbiavimą ir atsakomybių paskirstymą.

Lietuvos fotografijos meno draugijos veikla grindžiama atvirumo ir įtraukties principais – pasisakant prieš bet kokią diskriminaciją dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos ir siekiant atstovauti silpniausiems, labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams.

Organizacijos tikslai ir uždaviniai:

• plėsti ir stiprinti fotografijos meno regioninę, nacionalinę ir tarptautinę tinklaveiką;
• skatinti fotografijos meno stilių ir žanrų įvairovę;
• rūpintis fotografijos meno sklaida (vykdyti parodinę ir leidybinę veiklą);
• inicijuoti fotografijos meno refleksijas (tyrimus, kūrybos aptarimus ir recenzavimą);
• puoselėti atminties kultūrą reprezentuojant fotografijos meno paveldą, įgalinant fotografijos meno lituanistiką ir svetur realizuotą kūrybą;
• vystyti fotografijos meno kūrėjų edukaciją;
• ginti organizacijos narių kūrybines ir socialines teises vadovaujantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija;
• dalyvauti visuomenės pažangos procesuose aktualizuojant dabarties problemas ir iššūkius;
• inicijuoti ir įsitraukti į vizualiosios kultūros populiarinimo bei visuomenės švietimo veiklas.

Steigimo komitetas: Alexandra Bondarev, Dovilė Dagienė, Tadas Kazakevičius, Margarita Matulytė, Artūras Morozovas, Janina Sabaliauskaitė, Vytautė Seinauskaitė, Jonas Staselis, Antanas Sutkus, Darius Vaičekauskas