Manto Platūkio paroda „Zugzwang“ Pamėnkalnio galerijoje

Iki birželio 28 d. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) veikia Manto Platūkio paroda „Zugzwang“.

Parodos pavadinimas – tai nuoroda į šachmatų žaidimą: cugcvangu vadinama situacija šachmatuose, kai vienas iš žaidėjų atsiduria (ar per prievartą yra pastatytas) į nepalankią padėtį, nes privalo atlikti ėjimą; sakoma, kad žaidėjas yra cugcvango padėtyje, kai bet koks teisėtas ėjimas tik blogina jo padėtį. Tai taip pat nuoroda ir į netiesioginę intelektualinę kovą su pačia personifikuota tapyba, kuomet privaloma atlikti ėjimą, nors visi tavo ėjimai gali būti blogi.

Parodoje „Zugzwang“ autorius analizuoja vaizdinijos skaitmeniškumo problematiką ir vaizdų konversijos į kitas medijas klausimus. Išskirtinis dėmesys skiriamas skaitmeninių technologijų poveikiui – nagrinėjama, kaip jos veikia patį mąstymą (ir matymą), kuris įgijo ekraniško fragmentiškumo bruožų, nes yra formuojamas pagal nuolatinio vaizdų srauto logiką. Kūryboje naudodamas antrinę medžiagą (rastą internete ar spaudoje) kaip „technologijos apdorotus“ vaizdus, kurie neretai šiuolaikinės tapybos kontekste tampa „naująja natūra“, menininkas siekia atskleisti vaizduose užmaskuotas politines, socialines potekstes, psichologines traumas, kolektyvinės atminties problemas. 

Ambivalentiška motyvų atrankos sistema Manto Platūkio darbuose demaskuoja kaip vieši vaizdai paslepia tikrąsias juose užkoduotas reikšmes – kiekvienas naujas žvilgsnis jiems suteikia naujas reikšmes. Technologijos keičia vizualiąją kultūrą ir mažina pasitikėjimą vaizdais. Autoriaus kūryboje skaitmeniniai vaizdai „be konteksto“ pasitarnauja kaip plastiška medžiaga tapybai: per ją modifikuojami jie įgauna konkretų vizualinį kontekstą. Šiame kontekste terminas „zugzwang“ tampa simboliniu nuolatinio strateginio judėjimo įvaizdžiu, atskleidžiančiu ne tik menininko neišvengiamą ėjimą kūrybos keliu, bet ir tolsmą nuo to, kas buvo pažįstama.

Mantas Platūkis yra jaunosios kartos menininkas ir tapytojas iš Vilniaus. Mantas domisi techninių atvaizdų plėtojimu ir juos analizuoja savo tapyboje. Menininkas dirba su vaizdiniais, paimtais iš skirtingų medijų, panaudodamas nuotraukas, reprodukcijas, žurnalus, filmų kadrus, polaroidus kaip antrinę medžiagą. Medžiaga, kilusi iš skirtingų terpių ir kontekstų, darbuose pasireiškia kaip abstrakti konkretybė, simbolizuojanti faktą, kuris, išblukęs ir ištampytas laiko ar mūsų atminties, gali pakeisti savo reikšmę ir formą. Šis prasmės nusitrynimo žaidimas kartu su aiškia ambivalencija sukuria simbolinę reikšmę turinčius vaizdinius, kurie per prievartą atitrūksta nuo originalo proceso metu. Tapybinės problemos Manto Platūkio kūryboje sutampa su nūdienos pasaulio refleksijomis, su pastanga susivokti ir suvokti tiek savo kartos, tiek  laikmečio transformacijas, dviprasmybes ir skaudulius. 

Rengėjas: Pamėnkalnio galerija.
Partneris: Vilniaus dailės akademija.
Grafinis dizainas: Rokas Krilavičius.
Parodos architektūra: Domas Karazija.

Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos dailininkų sąjunga.

Paroda yra Vilniaus dailės akademijos baigiamųjų darbų ciklo „Graduation Show“ dalis.

Fotografijos: Pamėnkalnio galerija