Julijos Pociūtės paroda „Pamiškė“ galerijoje „apiece“
artnews.lt
Iki balandžio 18 d. „apiece“ galerijoje (V. Kudirkos ir M. K. Čiurlionio gatvių sankryžos skveras, Vilnius) veikia Julijos Pociūtės paroda „Pamiškė“.
Kūrinyje „Pamiškė“ tęsiamas pastarųjų metų menininkės tyrimas, pagrįstas domėjimusi įvairaus ryšio su mišku mezgimo būdais bei šio ryšio trūkumo refleksijomis. Anot Pociūtės, ją domina, kaip glaudus santykis su gamta padeda giliau suvokti aplinką ir skatina naujas žmogaus bei jo gyvenamosios terpės sąveikos interpretacijas, kaip praeities įvykiai tampa neatsiejama kraštovaizdžio dalimi.
„apiece“ galerijoje pristatoma instaliacija – tai lauko tyrimas, skirtas nagrinėti Holokausto vietą Kaišiadoryse, Strošiūnų miško pakraštyje. Tyrimo metu menininkė lankėsi šioje vietovėje ir rinko organines medžiagas, stebėjo augalus bei medžius, juos fotografavo. „Pamiškė“ – tai vizualinis pasakojimas, apimantis Holokausto vietos (pa)tyrimą, surinktas medžiagas, perskaitytas bei išgirstas istorijas, išgyventus jausmus.
Instaliacijoje naudojama metalo konstrukcija, iš kurios kyšo drožinėtos Strošiūnų miško detalės. Ant konstrukcijos pakabintas audinys, pagamintas iš odos atraižų, primena kamufliažą. Audinio klostėse tarsi įstrigusios plastiko detalės, padengtos medžio šakų dulkėmis, atkartoja medžio žievės faktūrą. Apjungdama skirtingas materijas, menininkė kviečia žiūrovą per savo patirtį permąstyti fundamentalius aplinkos patyrimo būdus, suprasti žmogaus ir gamtos realybės sluoksnius bei jų tarpusavio ryšius.
Kūrinio pavadinimas pasirinktas kaip nuoroda į tarpinę erdvę, nepriklausiančią nei gyvenvietei, nei miškui. Kūrinyje svarbi istorinė atmintis, kuri formuoja žmonių suvokimą apie juos supančią aplinką, santykį su skaudžią praeitį bylojančia vieta.
Julija Pociūtė yra tarpdisciplininio meno kūrėja, kūryboje derinanti video meno, skulptūros, dizaino ir fotografijos medijas. Šiuo metu ji yra doktorantūros studentė Laplandijos universitete Suomijoje, kur daugiausia dėmesio skiria sąmoningumo ir meno praktikos poveikiui, bendrystei su medžiais ir tarpusavio ryšiui su mišku.
Svarbiausios parodos: „BlackBox“ galerijoje Miunchene (Vokietija); „Torunės šiuolaikinio meno centre“ Lenkijoje; „SIM rezidencijoje“, Reikjevike; „OSTRALE bienalėje O21“ Drezdene (Vokietija); galerijoje LEVANT Šanchajuje (Kinija); „Kai meno centras“ Taline; „Latvijos nacionaliniame muziejuje“ Rygoje.
Parodos kuratorės: Milena Černiakaitė ir Aušra Trakšelytė
Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Fotografijos: Vytautas Narkevičius































