Nacionalinėje dailės galerijoje - susitikimas su Zagrebo Šiuolaikinio meno muziejaus kuratore Martina Munivrana

Gegužės 25 d., trečiadienį, 15.30 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22) vyks susitikimas su Zagrebo Šiuolaikinio meno muziejaus kuratore Martina Munivrana. Kuratorė pristatys projektą „Idėjų skaitmenizavimas. Konceptualaus meno praktikų archyvai” bei dokumentinį filmą „Penki menininkai ir Gorgona”, pasakojantį apie neformalią Kroatijos konceptualaus meno kūrėjų grupę „Gorgona”.

15.30 val. kuratorė pristatys projektą „Idėjų skaitmenizavimas. Konceptualaus meno praktikų archyvai”. Tai inovatyvus projektas, skatinantis bendradarbiavimą, kultūrinius mainus, šviečiamąją veiklą bei žinių dalijimąsi tarp Centrinės Europos kultūros institucijų ir modernaus bei šiuolaikinio meno muziejų. Projekto tikslas – užpildyti edukacijos spragas ir suteikti daugiau žinių apie 20 a. 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių konceptualaus meno praktikas centrinėje ir pietryčių Europoje, kur, nepaisant komunikacijos su Vakarų pasauliu trūkumo, konceptualios idėjos įgavo savitą meninę išraišką.

Projektą inicijavo Zagrebo Šiuolaikinio meno muziejus (Kroatija). Šiuo metu jame taip pat dalyvauja du instituciniai partneriai iš pietų Europos – „Moderna Galerija” (Liublijana, Slovėnija) bei Vojvodino Šiuolaikinio meno muziejus (Novi Sad, Serbija), bei partneris iš centrinės Europos – Varšuvos Modernaus meno muziejus (Lenkija). Ateityje planuojama į projektą įtraukti ir kitas šiuolaikinio meno institucijas.

16 val. bus rodomas kuratorės pristatomas dokumentinis filmas apie vieną pirmųjų Kroatijos konceptualaus meno kūrėjų grupę „Gorgona”.

„Penki menininkai ir Gorgona”. Menininkai: Marijan Jevšovar, Julije Knifer, Ivan Kožarić, Đuro Seder, Josip Vaništa. Ištrauka iš serijos TV galerija. Redaktorė Dunja Blažević, režisierius Milan-Peca Nikolić. Belgrado Radijas ir televizija, 1986, 45 min 27 sek.
„Gorgona” – neformali menininkų grupė, aktyviai veikusi Zagrebe 1959-1966 metais. Grupės narius – tapytojus Josipą Vaništą, Marijaną Jevšovarą, Julije Knifer ir Đuro Sederį, skulptorių Ivaną Kožarićių, teoretikus ir meno kritikus Radoslavą Putarą, Matko Meštrovićių, Dimitrije Bašičevićių Mangelos ir architektą Miljenko Horvatą – siejo bendros idėjos ir draugystės ryšiai. Jie bendravo neformaliai, be išankstinių intencijų kurti menines koncepcijas ar projektus.

Nuo 2004 m. Martina Munivrana dirba Zagrebo Šiuolaikinio meno muziejaus kuratore ir viešųjų ryšių specialiste. Įgijo akademinį meno istorijos ir filosofijos išsilavinimą Zagrebo universitete. 2001-2004 metais dirbo Sorošo Šiuolaikinio meno institute Zagrebe programų koordinatore ir kuratore. Jos tyrimų ir domėjimosi sritys yra performanso ir kūno meno bei konceptualaus ir neoavangardinio meno praktikos. Pastaruoju metu ji koordinuoja tarptautinį projektą „Idėjų skaitmenizavimas. Konceptualaus meno praktikų archyvai”.