Algimanto Jono Kuro paroda „Himnas perskilusiai šypsenai“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Iki birželio 16 d. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) veikia Algimanto Jono Kuro paroda „Himnas perskilusiai šypsenai“.

Žolėje styrančios surūdijusios mechanizmų nuolaužos, keisti, beveik neatpažįstami laiko tėkmės sumaitoti pramoniniai daiktai, priekaištingai primenantys apie civilizacijos progreso išvirkščiąją pusę, – tai dailininko Algimanto Jono Kuro (g. 1940) tapybos motyvai, nuosekliai jo apmąstomi kūryboje, trunkančioje daugiau nei šešiasdešimt metų.

Ši paroda – lyg poetinė retrospektyva, apžvelgianti žinomo tapytojo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato kūrybą ir išryškinanti jos aktualumą šiandien klestinčiame ekologinių, kvazireliginių ideologijų kontekste. Žmogaus poveikio gamtai, taršos, gamtinių resursų išnaudojimo, žaliavų antrinio panaudojimo, gyvūno kūno preparavimo, žmogaus-daikto-mechanizmo problematika dažnai kultivuojama dabartiniame meno, gamtos ir socialinių idėjų lauke. Ekokatastrofinė nuotaika persmelkusi visą mūsų kasdienybę ir ateitį. Žvelgdami į A. Kuro tapybą, galime lengvai apsigauti, jei joje matysime tik ekologines temas, – autorius sau kėlė tikslus priešintis vyravusiam ideologiniam fonui ir optimistinės sovietmečio realybės propagandai.

Jo ir amžininkų (Arvydo Šaltenio, Kosto Dereškevičiaus, Algimanto Švėgždos ir kt.) kūryba XX a. 8 dešimtmetyje žymėjo idėjinį lūžį, kai jaunoji karta ėmė priešintis sovietinei oficiozinei kultūrai kandžia ironija, absurdu, kiču ir banalybėmis persmelktais kūrybos siužetais. Dienoraštyje A. J. Kuras apie savo ir bičiulių tikslus rašė:

„Reikėtų vengti estetizavimo. Aš siūlau kritiškiau žvelgti į visus priimtus reiškinius, priešintis miesčioniškam skonio supratimui, tyčiotis (kūriniais) iš sustabarėjimo, apsileidimo mene arba, atvirkščiai, rodyti savo tiesą kaip pavyzdį; žodžiu, nutarėme: aktyvus kritiškas realizmas.“

Taip monumentalius mechanizmus, idealizuotus, suestetintus industrinius peizažus ėmė keisti kasdienių situacijų ir aplinkos vaizdavimas: mėsos malimo mašinėlės, žmonės viešajame transporte ar tualetuose, iš sraigtasparnio chemija tręšiami pasėliai… Autorių masino visa tai, kas progresą postuluojančioje sovietinėje kultūroje buvo laikoma paribiais: apleistos vietovės, sandėliukai, miške išverstos šiukšlės, kurias ne tik panaudodavo kaip tapybos motyvus, bet ir parsinešdavo į dirbtuves kaip įdomius skulptūrinius ready made’us, iš kurių konstruodavo asambliažus arba instaliuodavo savo aplinkoje.

Kilęs iš kaimo aplinkos, A. J. Kuras puoselėjo savitą estetinę žiūrą, kurią kritikai praminė „šiukšlynų poezija“. Tačiau tikrasis paveikslų veikėjas yra laikas, pasmerkiantis daiktiškąją būtį sunykimui ir nuolatos primenantis jos laikinumą. Vieninteliai stabilūs, nesikeičiantys tėra du dėmenys – žemė ir dangus. Kas tarp jų – tik akimirką trunkantis šypsnys.

Tai pirmoji tokio masto plačią dailininko kūrybos panoramą ir chronologiją pristatanti paroda, sudaryta iš Lietuvos muziejų fonduose, privačiose kolekcijose saugomų ir pačiam autoriui priklausančių kūrinių. Parodoje taip pat atveriama galimybė susipažinti su originaliais ir meniškais A. Kuro tekstais – kintančio laikmečio liudininkais, atspindinčiais autoriaus idėjų raidą, svarbiausius kūrybos principus, dėjusius pamatą postmodernistinei mąstysenai Lietuvos vizualiuosiuose menuose.

Kuratorė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Architektė Ūla Žebrauskaitė-Malinauskė
Dizainerė  Laura Grigaliūnaitė
Šviesų dailininkas Milvydas Kezys
Koordinatorius Ernestas Parulskis
Koordinuojantis architektas  Mindaugas Reklaitis

Eksponatus skolina: Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejus, MO muziejus, Lietuvos kino fondas, Vilniaus „Minties“ gimnazija, „Kultūros barai“, Alfonsas Andriuškevičius, Dangis Babikas, Irena ir Vytautas Butrimai, Aleksandra Jacovskytė, Egidijus Jakubauskas, Zigfridas Jankauskas, Rimas Kuliešius, Algimantas Kunčius, Algimantas Jonas Kuras, Ramunė ir Robertas Lauciai, Viktoras Liutkus, Vidmantas Martikonis, Juozas Matonis, Vygaudas Meškauskas, Visvaldas Neniškis, Gintaras Rinkevičius, Evaldas Rimšelis, Mindaugas Ruseckas, Vladimiras Tarasovas, Loreta ir Mikas Vaicekauskai

Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros ministerija
Organizatorius: LNDM Nacionalinė dailės galerija
Rėmėjai: „Exterus“, Fundermax
Informaciniai partneriai: JCDecaux, Artnews

Fotografijos: Gintarė Grigėnaitė