2024 11 04

15-osios Baltijos trienalės paroda „Ta pati diena“ Šiuolaikinio meno centre

artnews.lt

15-osios Baltijos trienalės „Ta pati diena“ ekspozicijos vaizdas.

Iki 2025 m. sausio 12 d. Šiuolaikinio meno centre (Vokiečių g. 2, Vilnius) veikia 15-osios Baltijos trienalės paroda „Ta pati diena“.

Tomo Engelso ir Maya Tounta kuruojamos parodos pavadinimas pasiskolintas iš 1984 m. Niujorke sukurto graikų poeto Emersono to paties pavadinimo eilėraščio. Parodos pristatymą kuratoriai pradeda nuo šio poeto eilučių:

„Tai tik tavo baimė… ar gali patikėti?
Mūsų problemom… paguodos veidais…
ir tik laikas gali tave užmiršti…
o netrukus rankos atveria šešėlius…
Tą pačią dieną… tą pačią dieną… tą pačią dieną…“

– Emerson, „Ta pati diena“ („Same Day“), iš rinkinio „Dainos be muzikos“ („Songs Without Music“), 1984. Laisvas originalaus rankraščio ištraukos vertimas

Kasdien pabundame nujausdami tam tikrą scenarijų. Tas scenarijus keistai pažįstamas, nors ir ne iki galo aiškus. Sulig saulėtekiu prasideda negailestingai iš anksto nulemtos temos variacija. Džiaugsminga ar liūdna, diena visuomet kviečia priešintis – gyventi be scenarijaus. Būna dienų, kai tenka paklusti, būna dienų, kai reikia maištauti, būna paliaubų dienų. Dauguma baigiasi lygiosiomis arba pralaimėjimu. Rečiau – pergale. Kiekviena diena yra atskira įstabi kova. Ji at(si)naujina ir vis iš naujo pri(si)pildo nieko nežadėdama. Kai kurie bando šį ciklą suvaldyti. Jie stebi, mokosi, įsimena ir mėgina numatyti dėsningumus, tačiau kaskart pritaikant tokias žinias tėra įkvepiama, trumpam išsiplečiama – iškvėpimas neišvengiamas. Ir vis dėlto kartais tas kvėpavimas taip ištęsia laiką, jog pamirštame žemės ir saulės susitarimą. Kitiems tvarkingai suliniuotas grafikas taip ankštai apjuosia dieną, kad tampa pačia diena. Susitelkus vien į precizišką šviesos judėjimą, radikalus paklusnumas ima rodytis kaip būdas pabėgti. Dienos ciklas lengvai pasiduoda įvairiausioms interpretacijoms, atspindinčioms, kaip skirtingai jį suvokiame. Galima būti pasiglemžtiems jo pančių arba net patirti juos kaip kone didžiausią laisvę. Galima pasimesti aiškios struktūros rėme ir nematyti savęs, bet galima ir visai nustoti priešintis ir priimti jį kaip savo pačių kontūrą. Vėlgi, galima išmokti pajusti visą besikaupiančių dienų jėgą, atsispiriant nepaliaujamos jų kaitos sąlygotai mechaninei amnezijai. Ryžtingai, bet ir nesusireikšminant, net su užsispyrimu atmesti, kad pakanka dienos ritmo. Tai – tik keletas iš daugybės galimų šios temos variacijų, ją prisodrinančių ir žadančių naujus susitikimus su anksčiau patirta laime.

Parodoje „Ta pati diena“ dalyvauja daugiau nei 50 menininkų: Rey Akdogan, Nick Bastis, Kazimierz Bendkowski, Geta Brătescu, Matt Browning, Tom Burr, Elene Chantladze, Josef Dabernig, Aria Dean ir Laszlo Horvath, Gintaras Didžiapetris, Jason Dodge, Kevin Jerome Everson, Simone Forti, Michèle Graf ir Selina Grüter, Villu Jõgeva, Tarik Kiswanson, Michael Kleine, Běla Kolářová, Jiří Kovanda, Kitty Kraus, Bradley Kronz, Kaarel Kurismaa, Simon Lässig, Ian Law, Klara Lidén, Jolanta Marcolla, Ugnė Nakaitė su Urte Jarmuškaite ir Pranu Gustainiu, Elena Narbutaitė, Ewa Partum, Matthew Langan-Peck, Julie Peeters ir BILL, Cameron Rowland, Margaret Salmon, Stephen Sutcliffe, Tanya Syed, Jean-Marie Straub ir Danièle Huillet, Raša Todosijević, Thanasis Totsikas, Maria Toumazou, Rosemarie Trockel, Christos Tzivelos, Mare Vint, Tanja Widmann, Marina Xenofontos ir Eiko Yamazawa. Parodą kuruoja Tom Engels ir Maya Tounta.

Rugsėjo 6–7 d. vykusio parodos „Ta pati diena“ atidarymo savaitgalio metu buvo pristatyta Andriaus Arutiuniano, Mette Edvardsen ir Iben Edvardsen, Toine Horverso, Danos Michel ir Eszter Salamon gyvai atliekamų kūrinių programa.

Pirmoji Baltijos trienalė surengta 1979 m. Vilniuje kaip apžvalginė jaunų Baltijos šalių menininkų paroda. Nuo tada renginys išaugo iki vienos svarbiausių tarptautinių parodų Šiaurės Europoje. Artėjanti trienalė – viena pirmųjų tarptautinių parodų, rengiamų Šiuolaikinio meno centre po beveik trejus metus trukusio pastato kapitalinio remonto.

Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba
ŠMC mecenatas: Reefo

Partneriai: Kipro Respublikos švietimo ir kultūros ministerijos Kultūros departamentas, Flandrijos Vyriausybė, Austrijos šiuolaikinio meno biuras „Phileas“, „Pro Helvetia“, Vokietijos užsienio kultūrinių ryšių institutas „ifa“, Goethe’s institutas Vilniuje, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos kultūros institutas, Lenkijos institutas Vilniuje, Estijos šiuolaikinio meno centras, LUX

Rėmėjai: Henry Moore fondas, Estijos kultūros rėmimo fondas

Informaciniai partneriai: LRT, JCDecaux Lietuva, GO Vilnius

Fotografijos: Kristien Daem

Michèle Graf ir Selina Grüter, „Laikrodžio mechanizmas“, 2023–2024 m. Dažytos laikrodžių dalys, tvirtinimo detalės, susitraukiantys vamzdeliai, elektronika.

Matt Browning „Dr. Pepper redukcija“, 2024 m. Stiklas, „Dr. Pepper“.

Josef Dabernig, „Lacrimosa“, 2024 m. Suskaitmeninta 16 mm kino juosta, nespalvota, su garsu.

Michael Kleine, „Skaitykla“, 2024 m. Apžvalgos aikštelė, kartonas, aliuminio rėmai, šviestuvai, įvairūs artefaktai, pakavimo medžiagos ir kt.

Matt Browning, „Vis dar tikiu tavo akimis“, 2024 m. Drožinėta didžiosios pocūgės mediena. Mare Vint, „Balkonas“, 1973 m.; „Didžiajame miške“, 1978 m.; „Namai ir medžiai“, 1974 m. Litografijos.

Mare Vint, „Balkonas“, 1973 m.; „Didžiajame miške“, 1978 m.; „Namai ir medžiai“, 1974 m.; „Nusileidimas į požemį“, 1978 m.; „Du gatvės žibintai“, 1972 m. Litografijos.

Villu Jõgeva, „Mėlynas“, 1973/2004 m., Tanja Widmann, „Sl (Girlfriends) Plot“, 2024 m. Rašaliniu spausdintuvu atspausdinti atvaizdai, grafitas, maskuojamoji rausvo ir smėlinio atspalvių juosta ant baltos melamino drožlių plokštės. „Sl (Girlfriends) Outline“, 2024 m. Rašaliniu spausdintuvu atspausdinti atvaizdai, dispersiniai balti dažai, maskuojamoji rausvo ir smėlinio atspalvių juosta ant baltos FH drožlių plokštės. Iš serijos „Lying Daughters“.

Matt Browning, „Vis dar tikiu tavo akimis“, 2024 m. Drožinėta didžiosios pocūgės mediena. Marina Xenofontos „Valdymo plokštė“, 2023–2024 m. Variniai vamzdžiai, variklis.

Elena Narbutaitė, „Feyon 17“, 2018 m. Lazeris.

Jean-Marie Straub ir Danièle Huillet, „En rachâchant“, 1982 m. Suskaitmeninta 35 mm kino juosta, nespalvota, su garsu.

Aria Dean ir Laszlo Horvath, „Vilkai“, 2023 m. Skaitmeninis vaizdo įrašas, spalvotas, su garsu.

Tanya Syed, „Chameleonas“, 1990 m. Suskaitmeninta 16 mm kino juosta, nespalvota, su garsu.

Rey Akdogan, „Karuselė Nr. 2“, 2010/2019 m.; „Karuselė Nr. 8“, 2015 m.; „Karuselė Nr. 9“, 2016 m. Skaidri spalvota folija, įvairios pakavimo medžiagos skaidrių rėmeliuose. Stephen Sutcliffe, „Neviltis“, 2009 m. Videokoliažas, spalvotas, su garsu.

Kaarel Kurismaa, „Televizorius „Avantgarde“ Nr. 855“, 1981 m., sukurta bendradarbiaujant su Härmo Härmu. Rasti objektai, medis, plastikas, stiklas, elektronika. Christos Tzivelos, „Šviestuvas „Le Rayon X“, 1983–1985 m. Šviesa, stiklinis gaublys, mišri technika.

Elene Chantladze, įvairūs kūriniai, mišri technika. Jolanta Marcolla, „Bučinys“, 1975 m. Suskaitmeninta 16 mm kino juosta, nespalvota, be garso.

Kaarel Kurismaa, „Vikingų radijas“, 2001–2003 m. Rasti objektai, metalas, plastikas, elektronika. Jiří Kovanda, „Slip Away“, 1993 m. Medis, metalas. Ian Law, „be pavadinimo“, 2020 m. Sidabro bromido atspaudas ant pluoštinio fotopopieriaus.

Foto