15-ąją Baltijos trienalę kuruos Tom Engels

Šiuolaikinio meno centras (ŠMC), pastarąjį pusmetį organizavęs uždarą konkursą būsimos Baltijos trienalės meninei vizijai, skelbia, kad ją kurti patikėta Briuselyje ir Grace gyvenančiam ir dirbančiam kuratoriui Tomui Engelsui (Tom Engels). Pagrindinė 15-osios Baltijos trienalės programa vyks 2024 m. viduryje po remonto atsinaujinusiame pagrindiniame ŠMC pastate.

Atsispirdamas nuo to, kad šis pastatas po ilgos pertraukos atsivers iš naujo, Engelsas jame ketina kurti koncentruotą ir įtraukiančią patirtį, nesiplėsdamas į kitas erdves. Bendra gija tarp trienalėje pristatomų eksponatų, performansų ir muzikos renginių taps dėmesys poetiškumui (materialioje raiškoje, gestuose ir tekstuose) ir jo gebėjimui žadinti pastabumą bei jautrumą patirčių niuansams. Trienalės poetinį naratyvą formuos tiek naujai sukurti, tiek jau egzistuojantys Lietuvos ir užsienio menininkų kūriniai bei skambėjusios meninės idėjos. Taip siekiama pratęsti Baltijos trienalės istoriją, kurioje svarbią vietą visuomet užėmė eksperimentinė ir spekuliatyvi raiška, poetiniai gestai ir įsiklausymas į sociopolitinę tikrovę.

Pasak ŠMC direktoriaus Kęstučio Kuizino, „Kuratorinė Tomo Engelso vizija 15-ajai Baltijos trienalei kviečia mus įsivaizduoti šviesos spindulį, lūžtantį per prizmę ir pavirstantį daugybe atskirų, vienas kitą papildančių, pratęsiančių ir kartais net iššūkiais vienas kitam virstančių naratyvų. Daugiaplanis Engelso žvilgsnis krypsta į intuityvų, poetiniais principais grįstą pasaulio suvokimą, ir būtent poezijos dėka siekia įsitraukti į sudėtingą tikrovę bei suvokti nuolat kintančią (geopolitinę) pasaulio realybę. Tikiu, kad būtent toks, jautriai subalansuotas kuratorinis požiūris prasmingai pratęs Baltijos trienalės istoriją.”

Tomas Engelsas (g. 1989 m. Belgijoje) yra kuratorius, rašytojas, dėstytojas ir dramaturgas, dirbantis vizualaus ir performanso meno sankirtoje. 2021 m. spalį jis tapo „Grazer Kunstverein” parodų erdvės meno vadovu. Tarp kitų pastaruoju metu jo kuruotų projektų – parodų vitrinoje serija „front” Briuselyje (2021); drauge su Xue Tan ir Raimundu Malašausku kuruota paroda „trust & confusion” „Tai Kwun Contemporary” meno centre Honkonge (2021); paroda „Touch Release” „Nassauischer Kunstverein Wiesbaden” šiuolaikinio meno centre Vysbadene (2021); su Joanna Zielińska kuruota paroda „Techno-Intimacies” „M HKA” šiuolaikinio meno muziejuje Antverpene (2021); Hanos Miletić paroda „RAD/Materials” „Haus” parodų platformoje Vienoje (2020); paroda „another name, spoken” „Jan Mot” galerijoje Briuselyje (2017); ir renginių serija „Matters of Performance” Gento Karališkojoje meno akademijoje (2017–2019). Pirmasis jo projektas Vilniuje buvo kartu su Raimundu Malašausku kuruota popierinė (paštu siunčiama) paroda „Circa 2022″, kurią organizavo „Montos Tattoo” projektų erdvė 2022 m.

Jis yra vienas iš internetinio garso archyvo „Conversations in Vermont: Steve Paxton” (2020) sudarytojų. Šią skaitmeninę publikaciją inicijavo „Sarma” – Nyderlanduose įsikūrusi diskursyvios praktikos ir leidybos laboratorija, o archyvinius tyrimus ją sudarant finansavo Roberto Rauschenbergo fondas. Engelsas yra dirbęs su įvairiais choreografais: su Alexandra Bachzetsis „documenta 14″ projekto rėmuose Atėnuose ir Kaselyje, su Mette Ingvartsen festivalyje „steirischer herbst” Grace, o taip pat su Mette Edvardsen, Bryana Fritz ir PRICE/Mathiasu Ringgenbergu. Jo tekstai pasirodė tokiuose leidiniuose kaip „Artforum International”, „frieze”, „Spike Art Magazine”, „Cura.”, „Extra Extra: Nouveau Magazine Erotique” ir „De Witte Raaf”, o taip pat menininkių Zuzannos Czebatul („Distanz”, 2021) ir Nadios Belerique („Fogo Island Arts” ir „Sternberg Press”, 2022) monografijose. Nuo 2013 m. Engelsas dėsto Gento Karališkojoje meno akademijoje (KASK) ir reguliariai dalyvauja kitų edukacinių institucijų ir iniciatyvų veikloje, įskaitant Briuselio šiuolaikinio šokio mokyklą P.A.R.T.S., „a.pass” meninių ir edukacijos tyrimų platformą, taip pat įsikūrusią Briuselyje, SNDO – vieną Amsterdamo meno universiteto Teatro ir šokio akademijos studijų programų, ir Nacionalinį šokio centrą Paryžiuje (Centre National de la Danse).

Baltijos trienalė pirmąkart buvo surengta Vilniuje 1979 m. kaip nonkonformizmo dvasioje kuriančių jaunųjų Baltijos šalių menininkų paroda. Nuo to laiko keturiolika surengtų Baltijos trienalės parodų pavertė ją vienu svarbiausių šiuolaikinio meno renginių Šiaurės Europoje. Paskutiniąją, 14-ąją Baltijos trienalę pavadinimu „Nesibaigiančios kovos” 2021 m. kuravo Valentinas Klimašauskas ir João Laia.