„Deginantis“ E. Kairiūkštytės gyvenimo artumas

2008 m. lapkričio 14 d., Penktadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Penktadienį atidaroma Elvyros Kairiūkštytės (1950–2006) kūrybos paroda „Deginantis gyvenimo artumas“. Prieš porą metų mirusios menininkės kūryba menotyrininkų priskiriama Lietuvos grafikos klasikai. Meno gerbėjai ir žiūrovai turės retą progą susipažinti ar atnaujinti savo pažintį su šios menininkės kūrybiniu palikimu.

E. Kairiūkštytės kūrybą globoja, puoselėja ir propaguoja artimų draugių duetas: menininkė Ksenija Jaroševaitė ir klasės draugė Regina Noreikaitė-Norvaišienė. Jų dėka, turime jau didžia dalimi sutvarkytą ir toliau tvarkomą milžinišką menininkės kūrybinį palikimą, kurio nedidelė dalis bus pateikiama Kauno paveikslų galerijoje.

Rastai prie kūdikių namų su rašteliu „Elvyra Kairiūkštytė, gimusi 1950 metų lapkričio 15 dieną“ pamestinukei meno pasaulis buvo tikrasis, realusis jos pasaulis, o menininkai buvo jos artimiausi ir brangiausi giminės. Jų portretai – išraiškingi ir stebėtinai charakteringi – sudaro didžiulę galeriją.

Grafikės talento savaimingą gaivalą, improvizatorės užmojį atskleidžia faktas, jog būdama gera piešėja, portretuojamųjų iš natūros nepiešdavo, net studijų metais. Ji piešdavo iš atminties, ir jos vaizduotė, charakterio pagava buvo nepriekaištingai tiksli, autentiška ir perteikiama, iš esmės – tik per siluetą ir kompoziciją.

1971–1977 m. Elvyra studijavo grafiką Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje), o nuo 1979 m. pradėjo dalyvauti dailės parodose.

Jau 1981 m. meninę visuomenę ir žiūrovus pribloškė, parodydama improvizacijų ciklą – „Žemė“, „Vanduo“, „Žmonės“ ir „Saulė“, estampus „Jaunystė“ I, II ir „Paskutinė vakarienė“.

Kaip pastebi menotyrininkai, jos grafika savitai susijusi su tradicija (ypač su V. Petravičiaus nežaboto primityvizmo galia) ir kartu – nuo jos atplyšusi. Kūrėjos estampų kompozicijos pasižymi simultaniškumu, t. y. estampe menininkė pateikia scenas iš skirtingų erdvėlaikių. Viename lakšte gali sutikti senųjų asirų, Egipto, Graikijos, ir klasikinės, ir modernios meno epochos personažus.

Grafikė lyg meteoras švystelėjo Lietuvos dailės parodose praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio pabaigoje ir 9-ąjį dešimtmetį, 1986 m. pabaigoje surengė įsimintiną personalinę kūrybos parodą Vilniuje, Meno darbuotojų rūmuose.

Atėjus kūrybinio nederliaus metams estampo srityje, nuo 9-ojo dešimtmečio pabaigos, ji ėmė kurti piešinius, kurie ilgainiui darėsi ne tik vis reikšmingesni, bet virto vienintele jos kūrybos raiškos forma. Dirbuvėje išliko kelios milžiniškos stirtos ilgų (neretai iki trijų metrų ilgio) piešinių – laisvų, rytietiškai virtuoziškų, nupieštų lyg vienu atokvėpiu.

Prieš porą metų mirusios menininkės kūryba, menotyrininkų pastebėjimu, sudaro itin vertingą Lietuvos dailės istorijos dalį.

Paroda veiks iki gruodžio 14 d.

Šaltinis: lrt.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *