Viktorijos ir Alberto muziejus skaitmenizavo Lietuvos 1989-1990 m. plakatus

Londono Viktorijos ir Alberto muziejus, didžiausia pasaulyje dizaino ir taikomojo meno saugykla, skaitmenizavo ir paskelbė muziejaus portale Lietuvos ir kitų  Centrinės ir Vidurio Europos dailininkų 1989-1990 metais sukurtų plakatų kolekciją. Šis muziejaus žingsnis yra projekto „Revoliucijos vaikai” dalis, pavadinta „Designing Democracy: Posters and the Political Transformation of Europe 1989-1991” ir skiriamas reikšmingų įvykių 20-mečiui. Lapkričio mėn. internetiniame psl. pasirodė ir kuratorių tekstai apie pristatomus plakatus. Internetinis projektas buvo aptartas lapkričio 20 d. vykusio simpoziumo metu, vyko projekto pristatymas, kuriame dalyvavo ir Lietuvos plakatus aprašęs buvęs Lietuvos dailės akademijos profesorius, žymiausias šalyje plakato meno žinovas Juozas Galkus.

Aprašymuose atsispindi vertinga informacija apie to laiko politinę situaciją; konkretaus plakato paskirtį ir istorinį kontekstą; vizualinę kalbą  – plakato formą ir kaip jis komunikuoja pranešimą; reakciją į plakatą ir jo tolesnį gyvavimą. Aprašymuose taip pat trumpai pristatomi plakatų autoriai.

Plakatų kolekcijos pradžią  surinko muziejaus kuratorė Margaret Timmers. Ji po Baltijos šalis ir Vidurio Europą važinėjo iš karto po Berlyno sienos nuvertimo, ir šviežiai sukurtus plakatus gaudavo iš dailininkų rankų arba tiesiog gatvėje. Vėliau rinkinį papildė įvairių šalių kultūros organizacijos.

Šitaip „Viktorijos ir Alberto” muziejuje susiformavo didelė 250 plakatų (iš jų apie 30 sukurtų Lietuvoje) kolekcija, atskleidžianti paskutinių Sovietų Sąjungos ir Sovietų bloko egzistavimo mėnesių chronologiją ir emocinę  įtampą. Ši kolekcija, anot projekto rengėjų, yra ne tik plakato meno pavyzdžiai, bet ir dizaino ženklais paaiškina, kodėl Vidurio Europoje ir Baltijos šalyse yra stiprios tautiškumo (britai jį vadina „nacionalizmu”) nuostatos.

Lietuvišką politinio plakato mokyklą kolekcijoje pristato ir klasikiniai „Baltijos kelio”, Zino Kazėno „Mergaitės su trispalve”, Alberto Brogos bei Jono Varno plakatai, ir jau primiršti Giedriaus Reimerio, Arūno Žilio, Jokūbo Zovės, Romo Dubonio, kitų plakatistų kūriniai. Projekto metu muziejaus plakatų kolekcija buvo papildyta dar 20 naujų lietuviškų plakatų, kuriuos muziejui perdavė Juozas Galkus.

2011 V&A plakatų  kolekciją planuoja rodyti Taline, Europos kultūros sostinės projekto rėmuose, vėliau ši kolekcija turėtų keliauti ir į  kitų šalių muziejus. Šia proga būtų leidžiamas ir kolekcijos katalogas.

Plakatų skaitmenizavimo, aprašymo ir publikavimo projektas įgyvendinamas muziejui bendradarbiaujant su Europos komisijos atstovybe Londone bei įvairių šalių  kultūros institutais bei atašatais Londone.

Lietuvišką plakatų kolekciją galima apžiūrėti čia.