Sankt Peterburgo „Ermitaže“ prieš 30 metų įvykdytas destrukcijos aktas įrašė Lietuvą į pasaulinę meno istoriją

Birželio 15 d. svarbi Lietuvos istorijai ir meno istorijai dėl dviejų įvykių: 1940 metais į Lietuvą įžengė Raudonoji armija taip okupuodama nepriklausomą valstybę ir pažeisdama jos piliečių laisves, o 1985 metais Bronius Maigis tuometinio Leningrado (dab. Sankt Peterburgas) „Ermitažo“ muziejuje įvykdė taip vadinamą vandalizmo aktą prieš pasaulinį meno šedevrą.  Jis du kartus rėžė peiliu per Rembrandt‘o „Danajos“ paveikslą (1636 m.) ir jį apipylė sieros rūgštimi. „Danajos“ restauravimas užtruko 12 metų. Šiuos abu įvykius ir jų pasekmes analizuoja menininkas Dainius Liškevičius Lietuvos paviljone Venecijos meno bienalėje pateikdamas savo interpretacijos versijas.

Politinio vandalizmo aktas Sovietų sąjungos buvo įvardintas kaip patologinis vandalizmas, o Bronius Maigis (g. 1937) uždarytas į psichiatrinę ligoninę. Tačiau ši naujiena tuomet spėjo apskrieti viso pasaulio naujienų agentūras ir sukelti abejones dėl įvardijamų ir tikrųjų šios destrukcijos motyvų. Mat lietuvis kruopščiai planavo šį veiksmą ir pasirinko Raudonosios armijos į Lietuvą 1940 metais įžengimo datą.

Dainiaus Liškevičiaus projekte „Muziejus“ yra skirta atskira istorija pasakojanti apie šį įvykį ir rekonstruojanti Maigio asmeninių daiktų kolekciją (pvz. audiokasetė su Hitlerio kalba, albumai su „Danajos“ reprodukcijomis, „Ermitažo“ planai, etc.). Taip pat Dainius Liškevičius sukūrė keletą kūrinių šiam veiksmui atminti ir permąstyti. Pavyzdžiui, videosinglas „Danaja“, kur menininkas gitara „pjausto“ erdvę lyg Maigis paveikslą. Arba piešinių-komiksų serija, kurioje įvyksta įsivaizduojamas filosofo Jeano Paulio Sartre‘o ir Broniaus Maigio susitikimas Nidos kopose.

Paviljono komisaras ir kuratorius Vytautas Michelkevičius teigia, kad „Tokiu būdu Dainius Liškevičius aktualizuoja Lietuvos istoriją ir pateikia ją naujoje šviesoje teigdamas, kad Bronius Maigis nebuvo vandalas, o menininkas atliekantis meno destrukcijos aktą. Ši meno veikla dar vadinama ikonoklazmu Vakaruose buvo gerokai dažnesnė nei Sovietų sąjungoje. Tad Dainiaus Liškevičiaus teiginiai tarsi perrašo Lietuvos meno istoriją ir ją papildo naujais faktais“.

Projektas „Muziejus“ rodomas Lietuvos paviljone Venecijos meno bienalėje aktualizuoja svarbias Lietuvos istorijos datas ir taip tarsi perkelia mažos valstybės problemas į pasaulinę meno istoriją.

Bronius Maigis siekė atkreipti dėmesį į politines Sovietų sąjungos problemas per meną, tuo tarpu Dainius Liškevičius pateikia naują sovietinio laikotarpio piliečio (menininko) laisvės interpretaciją ir per savo meno kūrinį svarsto tiek totalitarizmo, tiek ir naujojo patriotizmo problemas. „Muziejuje“ jis pasiūlo bei įgyvendina savą modelį, kaip elgtis šiandieniniame nacionalinių ir geopolitinių konfliktų valdomame pasaulyje.

Jau 56 kartą vykstanti Venecijos meno bienalė yra vienas prestižiškiausių meno renginių Europoje. Ji vyksta kas dvejus metus nuo 1895 m., o Lietuva dalyvauja nuo 1999 m. Šiais ją apžiūrėti galima iki lapkričio 22 d., o Lietuvos paviljoną, kurį organizuoja Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija, iki rugsėjo 30 d. Visas Lietuvos paviljono Venecijos bienalėje naujienas galite sekti Facebook’e – www.facebook.com/LithuanianPavilion2015, taip pat interneto svetainėje www.museo.lt

Iliustracija viršuje: Dainiaus Liškevičiaus dedikuoti kūriniai Broniaus Maigio akcijai Ermitaže. Ekspozicijos vaizdas Lietuvos paviljone 56-oje Venecijos bienalėje, 2015

Asmeninė Broniaus Maigio daiktų kolekcija. Ekspozicijos vaizdas Lietuvos paviljone 56-oje Venecijos bienalėje, 2015

Ermitažo muziejaus atvirukas ir primityvaus žmogaus žaislinė skulptūra. Ekspozicijos vaizdas Lietuvos paviljone 56-oje Venecijos bienalėje, 2015

Fragmentas iš Broniaus Maigio kolekcijos. Atvartas iš knygos Muziejus.

Meno destrukcijai skirta sekcija Muziejuje. Ekspozicijos vaizdas Lietuvos paviljone 56-oje Venecijos bienalėje, 2015

Meno destrukcijai skirta sekcija Muziejuje. Ekspozicijos vaizdas Lietuvos paviljone 56-oje Venecijos bienalėje, 2015