Nacionalinėje dailės galerijoje – meno ir mokslo paroda „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“

Vasario 3 d., penktadienį, 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) atidaroma meninio ir mokslinio tyrimo paroda „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“. Parodoje pristatomi meno kūriniai ir mokslo tyrimai, kuriuose miestas yra apmąstomas ne kaip išskirtinai žmogaus kūrinys, bet kaip ekosistema, kurioje žmogaus veikla nuolatos sąveikauja su gyvosios ir negyvosios gamtos procesais.

Vasario 3 d. 11 val. NDG vyks spaudos konferencija, kurioje dalyvaus parodos kuratoriai Vytenis Burokas, Vitalij Červiakov, Eglė Mikalajūnė, Eglė Nedzinskaitė, menininkai Julius von Bismarck, Neringa Černiauskaitė, Ugnius Gelguda, Kuai Shen, Julijonas Urbonas ir NDG vadovė Lolita Jablonskienė.

Miestas dažnai yra suvokiamas kaip gamtos antitezė – „ieškoti“ gamtos važiuojame į kaimą, mišką ar kalnus. Paroda „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ siūlo radikaliai kitą požiūrį: jis leis pažvelgti į miestą kaip į ekosistemą, kurioje homo sapiens, nors ir yra vyraujantis elementas, bet visgi – ne sistemos autorius. Pasak parodos kūrėjų, net ir būdami mieste, mes gyvename gamtoje ir susiduriame su jos dėsniais pačiais netikėčiausiais būdais.

Ši paroda apjungs meną ir mokslą: joje bus pristatomi penki nauji šiuolaikinio meno kūriniai, sukurti bendradarbiaujant su mokslininkais, ir šeši moksliniai tyrimai, kurių vizualius, kūrybiškus pristatymus kartu su mokslininkais parengė parodos kuratoriai.

Moksliniai tyrimai atskleis, kaip keitėsi žmogaus vaidmuo Vilniaus miesto ekosistemoje XIII–XXI a.: nuo miesto įkūrimo kalvotoje, šaltiniuotoje vietovėje iki ateities perspektyvų klimato kaitos įtakoje. Bus galima sužinoti, kaip padidėjęs žmonių tankis XVI–XVII a. paveikė atskirus kūnus, kaip XIX amžiuje ir tarpukariu vilniečiai kovojo su nematomos gamtos grėsmėmis ir kaip sovietinio Vilniaus paveldą sąvartynuose įvertino augalija.

Parodoje dalyvaujantys menininkai atvers kitokio žvilgsnio į šiandienį Vilnių galimybę. Kaip atrodytų miestas šikšnosparnio „ausimis“? Kuo Vilniaus skruzdėlynų politika panaši į Vilniaus miesto politiką? Ar robotai taps svarbesni už mus miesto ekosistemoje? Ar galima miesto bendruomenės netektį palyginti su galūnės netektimi? Kas atsitinka, kai nustoja galioti 99,9 proc. laiko mus veikiantys fizikos dėsniai? – klausia menininkai, suteikdami lankytojams intriguojančią galimybę patiems surasti ar net pajusti atsakymus.

Dalyviai: Kader Attia; Julius von Bismarck; Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda); Kuai Shen; Julijonas Urbonas; Rimantas Jankauskas, Šarūnas Jatautis ir Ieva Mitokaitė; Iwona Janicka; Vida Motiekaitytė; Egidijus Rimkus, Dovilė Keršytė ir Justas Kažys; Oksana Valionienė, Aistis Žalnora.

Kuratoriai: Vytenis Burokas, Vitalij Červiakov, Eglė Mikalajūnė, Eglė Nedzinskaitė

Organizatorius: Nacionalinė dailės galerija, Lietuvos dailės muziejus

Partneriai: Rezidencijų centras „Rupert“, Vilniaus dailės akademija, Fizinių ir technologinių mokslų centro Lazerinių technologijų skyrius, VU Matematikos ir informatikos fakultetas, VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra, VU Herbariumas, VU Hidrologijos ir klimatologijos katedra, VU Botanikos sodas, Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos aklųjų biblioteka, Lietuvos agrarinių ir miško mokslų institutas, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, UAB „ABB”, UAB „Vilniaus vandenys“, Vilniaus miesto savivaldybė, Valdovų rūmų muziejus, „Teleport“, Niurnbergo miestas, „Technariumas“.

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros ministerija, Goethe’s institutas Lietuvoje, Prancūzų institutas Lietuvoje, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės šeimos, vaikų, jaunimo, kultūros ir sporto ministerija, UAB „Precizika Metrology“, UAB „Exterus“, UAB „lrytas.lt“, UAB „Terra Modus“.

Iliustracijoje: Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda) ruošia savo kūrinį eksponavimui.