Fotoreportažas iš bakalauro darbų gynimo Vilniaus dailės akademijoje (II d.)

Vilniaus dailės akademijos bakalauro darbų gynimai tęsiasi. Gegužės 27 d., ketvirtadienį, vyko tapybos katedros studentų bakalaurinių darbų pristatymai. Pirmoji maloniai nustebinusi naujovė – recenzentų nebūvimas: tapybos katedra atsisakė neretai studentams „advokatavusių”, o ne kritikavusių darbų vertintojų. Nuo šiol studentas privalo mąstyti pats, „čia ir dabar” atsakinėdamas į kelių oponentų užduodamus klausimus ar replikas. O šiais metais tai padaryti buvo išties nelengva, kadangi tarp oponentų buvo ir tokie Lietuvos šiuolaikinio meno „grandai” kaip Česlovas Lukenskas bei Jurga Barilaitė, tikrai nepaduodantys rankos mąstymo duobėje atsidūrusiems studentams. Pastaruosius šįkart mėgino gelbėti patys darbo vadovai ar buvę dėstytojai, sufleruodami „teisingus” atsakymus išbalusiems būsimiems menininkams.

Rimčiausia „studento gelbėjimo operacija” vyko prie Gerdenio Grickevičiaus tapybos ciklo „Partizanių portretai”, kuriame jis tautos didvyres art deco ir pop art mišinio stiliumi pertapė iš senų nuotraukų. Įsiliepsnojusi diskusija tarp studento, oponentų bei visos komisijos tik dar kartą parodo šios temos aktualumą ir iki šių dienų išlikusį aštrumą.

Tapybos katedra yra  viena keisčiausių Vilniaus dailės akademijos padalinių šiuo metu, besiblaškanti tarp tarpdiscipliniškumo bei tapybos tradicijų ir amato mokymo.  Aiškiausiai ši tendencija pasimato studentų darbuose, kurie tokie netolygūs, jog atrodytų priklauso visai kitoms specialybėms. Ir tai puiku, tik svarbiausia, kad šie tarpdisciplininiai bandymai būtų kokybiški ir racionalūs. Gali būti ir poetiški, žinoma, tačiau juk ir į „Poezijos pavasarį” ne kiekvienas eilėraščius rašantis patenka. Vienas iš ryškiausiai pasirinktos svetimos medijos neį(ap)valdymo pavyzdys – „Titanike” eksponuoti Eglės Vaišutytės ir Agnės Juodvalkytės kūrybinio dueto video darbai: supanašėjusi lyriška autorių tapyba ypatingu jautrumu neerzino komisijos ir žiūrovų akių, tačiau į aukštą meninį lygį pretenduojantis poetiškas video darbas supykdė šios medijos specialistus. Pirmiausia todėl, jog pasirinkdamas tam tikrą mediją, privalai perprasti ir išmokti visas su ja einančias taisykles, kalbant ne apie turinį, o apie techninį ir vizualinį šių taisyklių įvaldymą: jautrus autorių kalbėjimas apie būtį aštriai nesiderino su grubiu ir atsainiu šio kalbėjimo pateikimu, nepasirūpinant nei video garso kokybe, nei eksponavimu.

Visiškai priešingas „svetimos” medijos įvaldymo pavyzdys – Gyčio Aštrausko instaliacija „Be pavadinimo”, kurioje video priemonė pasirinkta kaip sąmoningas ir konceptualus efektas. Efektingas ir Karolio Vaivados tarpdisciplininis sprendimas tapyboje itin svarbų elementą – šviesą – paversti esminiu kūrinių elementu. Autorius švariai ir apgalvotai žaidė tiek fiziologine šviesos percepcija, tiek konceptualiosiomis jos savybėmis.

„Akademijos” eksponuotas tarpdisciplininis Onos Jakubonytės projektas „Svarainių sėklų karoliai” kvietė žiūrovus apmąstyti vaikystės fenomeną per autentiškus iš vaikystės atsineštus „dokumentus” (pvz. raštelį draugei savo sugalvotu raidynu), video darbą bei tekstinę projekciją. Sudėtingiausia projekto dalimi tikriausiai tapo autorės mėginimas išbalansuoti tarp gana sauso konceptualumo ir natūraliai su vaikystės tema siejamo sentimentalumo. Tos pačios galerijos pirmajame aukšte  išeksponuotas radikaliai kitoks Olgos Dedovos projektas „Event horizon”, kuriame ji balansuoja tarp siurrealizmui būdingų (kartais baugių) sąmonės ir pasąmonės sąveikų nagrinėjimų ir šiuolaikinės tapybos plastikos. Pastarosios netolygumas tikrai nepridėjo svorio šios ekspozicijos idėjiniam pagrindimui.

Šiuolaikinio meno centre taip pat eksponavosi dalis jaunųjų tapytojų. Mums atskubėjus Algimantas Černiauskas jau nusikabinėjo kiek „Čerapiškas” drobes, skambant 1972 m. Black Sabbath albumui, dar iš „Swedbank apdovanojimų” parodos likusioje „juodojoje dėžėje” švietė šiuolaikinius mitus pasakojantys Ievos Juršėnaitės darbeliai, o didžiosios ŠMC salės kampą okupavusi Simono Kuliešio tapyba bylojo apie naują plastinį ir idėjinį posūkį tapybos katedroje.

Pirmadienį skubėsime jums pranešti apie skulptūros katedros bakalauro darbuose pastebimus pokyčius ar tradicijų puoselėjimą šioje vis labiau progresyvėjančioje VDA katedroje.

Fotoreportažas iš tapybos katedros bakalauro darbų gynimo:

Gerdenis Grickevičius „Partizanių portretai".

Agnė Juodvalkytė „Variacijos / Be pavadinimo".

Eglė Vaišutytė „Variacijos / Be pavadinimo".

Gytis Aštrauskas „Be pavadinimo".

Gytis Aštrauskas „Be pavadinimo".

Karolis Vaivada „Šviesos elementai".

Ona Jakubonytė „Svarainių sėklų karoliai".

Ona Jakubonytė „Svarainių sėklų karoliai".

Ona Jakubonytė „Svarainių sėklų karoliai".

Olga Dedova „Event horizon".

Olga Dedova „Event horizon"

Olga Dedova „Event horizon".

Algimantas Černiauskas „Changes".

Ieva Juršėnaitė „Mitas".

Simonas Kuliešis „Sauga".

Simonas Kuliešis „Sauga".

Simonas Kuliešis „Sauga".

Monika Butyrinaitė „Žaisliukas".

Monika Butyrinaitė „Žaisliukas".