Diskusija Evelinos Šimkutės parodos „Objektai“ kontekste projektų erdvėje „Kabinetas”

Rugpjūčio 30 d., antradienį, 18 val. projektų erdvėje „Kabinetas“ (A. Mapu g. 20, Kaunas) įvyks atvira diskusija Evelinos Šimkutės parodos „Objektai“ kontekste. Dalyvauja parodos autorė, Jurijus Dobriakovas, dr. Aušra Trakšelytė, Vaida Stepanovaitė.

Remiantis E. Šimkutės kūryboje keliamais klausimais, diskusijoje norima aptarti įvairius idėjinius matmenis – vietą, laiką, erdvę, atminties, tapatybės ir kasdienybės transfomacijas juose. Kaip vieta, laikas, erdvė veikia šiuolaikinėje skulptūroje ir konkrečiai E. Šimkutės kūryboje? Kiek joje atpažįstamas ir svarbus būtent Kauno Šilainių rajonas, bei kiek ir kaip įmanoma atgaivinti jo kasdienybės patirtis per objektus? Koks santykis atskleidžiamas vietos, laiko erdvės atžvilgiu, kuomet atliekamos konkrečių sunykusių objektų Lietuvoje kopijos, autorei jau gyvenant Londone? Kokią įtaką šiuo atveju turi geografinis ir laiko atstumas? Koks tokių objektų uždaroje erdvėje santykis su savo originalais, ir kaip jis kistų pristatant šiuos skulptūros objektus viešojoje erdvėje, ar jiems suteikiant funkciją?

Jurijus Dobriakovas (g. 1983) yra šiuolaikinės kultūros tyrinėtojas, kritikas ir vertėjas. Dėsto kasdienybės kultūrologiją Vilniaus dailės akademijoje. Publikuoja tekstus įvairiuose Lietuvos ir užsienio kultūros leidiniuose bei meno projektų kataloguose, dalyvauja leidybos projektuose, konferencijose, seminaruose. Domisi psichoanalize, medijų teorija, fotografijos filosofija, urbanistika ir psichogeografija. Dr. Aušra Trakšelytė yra dailėtyrininkė, parodų kuratorė, kultūros renginių organizatorė. Mokslinio darbo sritys: šiuolaikinis vaizduojamasis menas (erdviniai menai, šiuolaikinė skulptūra, įvietintas menas), šiuolaikinio meno teorija ir kritika.

Evelinos Šimkutės paroda „Objektai“ telpa daugelyje diskursų – kultūriniame, urbanistiniame, arhitektūriniame, istoriniame bei kituose. Autorė atlieka neatpažįstamai pakitusio gimtojo Šilainių mikrorajono tyrimą, persunktą asmeninių bei platesnių istorinio laikmečio patirčių. Apleistos, gamtos veik pasiglemžtos vaikų žaidimų aikštelės per skulptūrą dalinai grąžinamos į pirminę fizinę formą. Tokiu būdu – stabdant nykimą ir čia pat jį pabrėžiant, mezgasi naujas santykis su pažįstama aplinka. Uždaroje projektų erdvėje galima pamatyti rankomis atliktų viešų objektų kopijas iš nerūdijančio plieno, betono. Ir šie, ir originalai dažnai nebeatlieka tiesioginės funkcijos, bet žymi kaitą – tikrovės, atsiminimų, vietos.

Paroda „Objektai“ veikia 08 22 – 31 projektų erdvėje „Kabinetas“.

Nuotraukos autorė:  Rūta Stepanovaitė.