Arūnės Tornau paroda „Pabaiga yra pradžia“ galerijoje „Artifex“  

2018 m. gegužės 14 d., Pirmadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Gegužės 15 d. (antradienį) 18 val.  VDA Tekstilės galerijoje „Artifex“  atidaroma Arūnės Tornau paroda „Pabaiga yra pradžia“.

Autorė apie parodą:

Mano pastarųjų metų drobėse vyrauja viena ir ta pati tema – laiko (ar gyvenimo) poveikis mums ir mus supančiai aplinkai. Tyrinėju erozinius, destrukcinius procesus, kurie vieną gyvą materiją paverčia kita. Man rūpi mirštantys, džiūstantys augalai, medžiai, virstantys nepraeinamais brūzgynais, išvartomis. Blunkantys, yrantys, trupantys paviršiai suponuoja naujų amorfiškų formų atsiradimą. Mėgstu tarpines būsenas tarp nakties ir dienos, paslaptingą prieblandos laiką, kai išsitrina riba tarp sapno ir tikrovės.

Panašios temos persikėlė ir į mano tekstilinius objektus ar instaliacijas (nes kur ta riba?).

Esu bandžiusi kurti objektus apie 1990-uosius, kai kurie mėtosi sodyboje iki šiol. Tada ta veikla atrodė kaip žaidimas, kažkas ne itin rimto, lyg priedas prie pagrindinio darbo, atliekamo tradicinėmis meno priemonėmis. Dabar vėl ėmiausi objektų. Šioje parodoje eksponuojami kūriniai man yra labai svarbūs, asmeniški, intymūs, paremti giluminių patirčių paieška.

Perrinkinėdama savo neseniai mirusios mamos daiktus, rūšiuodama jos mantą, nedrįsau išmest jos primegztų, pasiūtų, išsiuvinėtų daiktų. Veikė žmogiškos emocijos, ryšiai, prisiminimai (aišku, svarbūs tik man vienai). Taip atsirado tie ryšuliai: dėjau drabužius, rankom megztus ornamentuotus megztinius, kiauraraščiu siuvinėtus lovos užtiesalus, pagalves į ryšulius ir viską aklinai užsiūdavau, sutrombuodavau į paketus, panašius į pokario tarybiniais laikais iš kaimo į miestą siunčiamus siuntinius su namine dešra ir sviestu. Juose glūdi man brangūs atsiminimai, kvapai, adatos dygsniai, virbalų judesiai, senas naftalino dvelksmas. Dabar jie gyvena savo gyvenimą, tapo nesibaigiančio proceso dalimi, kaip blukimas, irimas, trūnijimas, destrukcija. Jie įgavo amžinybės rato atspaudą.

Kitas parodoje eksponuojamas objektas – kilimas, pasiūtas iš mamos lovos audinio su įsispaudusiomis metalinių spyruoklių rūdimis. Kur ryškiau atsispaudę, ten būta kūno, kur menkiau, ten tiesiog laiko atspaudai. Trūkstamą spiralės, kaip amžinybės simbolį, nutapiau akrilu, jis atsirado ir kitoje instaliacijoje.

Siuvau šiuos objektus labai daug valandų, dienų, savaičių. Neskaičiavau laiko, neskubėjau, nes ne pabaiga buvo tikslas, ne pasiūtų maišų skaičius, dydis ar forma. Tai buvo egzistenciniai pokalbiai su savimi ir laiku, kurie tęsiasi ir toliau. Supratau, kad pabaiga yra tik proceso dalis.

Arūnė Tornau – tapytoja, tapybos parodų kuratorė. 1979 m. baigė Vilniaus Dailės Institutą. Dalyvavo daugelyje tarptautinių ir respublikinių parodų, vykdė meno edukacinius projektus Lietuvoje ir užsienyje. Pastarųjų metų svarbesnės personalinės parodos: Klaipėdos KKC parodų rūmai (2018), “Meno parkas” (Kaunas, 2016), LDS galerija, Vokiečių g. 2 (Vilnius, 2015). Taip pat dalyvavo Tarptautinėje tapybos trienalėje (2016, 2013), Šiuolaikinio meno kvadrienalėje Q14 (2014), ArtVilnius’11,16,17 ir kitose bendrose parodose.

Daugiau žr.: et.pfi.lt/arune

Parodos laikas: gegužės 15 – 25d.  Paroda veiks: II-V: 12-18; VI:         12-17.  Adresas: Gaono g. 1, Vilnius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *