.
2013    08    02

Algimanto Julijono Stankevičiaus-Stankaus „Tapyba“ ir „Žaliasis sąsiuvinis“ VDA „Titanikas“ , I aukštas

artnews.lt

Autoportretas

Rugpjūčio 8 d., ketvirtadienį, 17:00 val. parodų centre „Titanikas“ (Maironio g. 6, Vilnius) vyks dailininko Algimanto Julijono Stankevičiaus-Stankaus tapybos parodos atidarymas. Atidarymo metu bus pristatomas naujas Modernaus meno centro leidinys – Stankaus „Žaliasis sąsiuvinis“, kuris yra laikomas vienu pirmųjų konceptualaus meno pavyzdžiu Lietuvoje.

Lydimas rašytojo Antano Ramono ir menotyrininko Kęstučio Šapokos tekstų bei išsamių sudarytojų komentarų, Sąsiuvinis vieniems leis prisiminti, o kitiems geriau pažinti Stankaus unikalų požiūrį į sovietinio laikotarpio kontekstą.

Algimantas Julijonas Stankevičius-Stankus gimė 1933 m. 1953–1955 m. studijavo LSSR valstybinio dailės instituto Tekstilės fakultete. 1955–1958 m. tarnavo Sovietų armijoje Karelijoje, Petrozavodske. 1958–1959 m. vėl mokėsi Dailės instituto Tekstilės fakultete. Mėgino pereiti į Tapybos fakultetą, bet nebuvo leista. Metęs mokslus, grįžo į tėvų namus Aukštakalnyje. 1965–1974 m. lankė vaizduojamojo meno būrelį Kauno profsąjungų kultūros rūmuose. Mirus tėvams, pašlijus psichinei sveikatai 1978 m. buvo „įkalintas“ Duseikių internate. 1980 m. perkeltas į Strūnos pensioną Švenčionių rajono Vidutinės kaime, kur ir praleido likusią gyvenimo dalį. Mirė 2002 metais tame pačiame Strūnos pensione.

Povilas Ričardas Vaitiekūnas daug metų stengėsi, kad Stankaus kūryba būtų pastebėta ir įvertinta. Galima sakyti, kad šia prasme pasiekta nemažai. Ir vis dėlto, būtų per drąsu teigti, kad Stankus jau yra pilnateisis mūsų dailės istorijos narys. Jo sudėtingas gyvenimas ir daugiasluoksnė, daugialypė kūryba dar laukia išsamesnių, gilesnių studijų.

Ši paroda – dar viena galimybė kiek plačiau pristatyti Stankaus, norėtųsi sakyti, „geriausius“ tapybos darbus ir dalį piešinių. Tačiau, mano subjektyvia nuomone, Stankaus kūrybą būtų nekorektiška  skirstyti į „geresnę“ ar „prastesnę“. Galima sakyti, jog parodoje pristatoma Stankaus tapybos dalis, artimiausia tam, ką mes paprastai suprantame kaip „profesionalią lietuvių tapybos modernistinę/koloristinę“ tradiciją. Ir ši Stankaus kūrybos dalis, reikia pasakyti, yra viena įdomiausių šioje „tradicijoje“. 

– Kęstutis Šapoka

Stankaus tapybos nedidelės retrospektyvos fone eksponuojamas „Žaliojo sąsiuvinio“ originalas bei pristatomas „Sąsiuvinio“ faksimilės leidimas (leidėjai – Modernaus meno centras). „Žaliasis sąsiuvinis“ (pildytas Stankaus įvairiomis sovietinėmis ir užsieninėmis etiketėmis, atvirukais, pašto ženklais, bilietais, spaudos iškarpomis, net metaliniais konservų dangteliais, apytikriai 6-jo deš. pabaigoje – 7-jo deš. pirmoje pusėje) yra unikalus sovietmečio Lietuvos dailės, apskritai kultūros kontekste. „Žaliasis sąsiuvinis“ kontrastuoja visai sovietmečio dailei (tiek oficialiai, tiek ir neoficialiai) kaip socio-ideologinis epochos pjūvis, epochos portretas, šaltakraujiškai fiksuojantis sovietmetį „tokį koks jis buvo“ – tarsi Stankus žvelgtų kiaurai, tiesiai į anos epochos esmę.

Paroda veiks iki rugsėjo 7 d.

Parodos rengėjai: Povilas Ričardas Vaitiekūnas, Kęstutis Šapoka
„Žaliąjį sąsiuvinį“ išleido Modernaus meno centras (2013)
Knygos dailininkas Alfonsas Žvilius

Iliustracijoje:  Algimantas Julijonas Stankevičius. *Autoportretas. 1966, dr., al. 70,5×50,5 cm