VDA FAMM katedros magistrantų baigiamoji paroda „Kalnai ir griovos" Lietuvos fotomenininkų sąjungos galerijose Vilniuje

Iki birželio 24 d. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4, Vilnius) veikia Vilniaus dailės akademijos Fotografijos, animacijos ir medijų meno (FAMM) katedros magistrantų baigiamoji paroda „Kalnai ir griovos”. Iki birželio 17 d. parodos dalis veikė Prospekto galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius).

Nematomos, mūsų vaizduotės ir regos ribas peržengiančios jėgos formuoja žemės reljefą, kurio ikoniškiausi elementai – kalnas ir griova. Jie yra vienas kito priešingybė ir kartu negali egzistuoti vienas be kito. Tačiau kalną ir griovą galime suvokti ne tik kaip žemės paviršiaus formas, bet ir kaip žmogiškos patirties, žinojimo ir jo permąstymo archetipus. Jei kalną įsivaizduotume kaip tvirto žinojimo, įsitikinimo ar net dogmos metaforą, griova yra tai, kur atsiduriame to žinojimo ir tikėjimo netekę, kai išmoktų tiesų kalnas išslysta mums iš po kojų ir jo šlaitu nusiritame į abejonės, nežinios ir netikrumo dugną. Bet iš ten gali atsiverti kitas šlaitas ir kitas kalnas, į kurį galime įkopti ar net užbėgti.

Šios žinojimo ir jo krizės dinamikos atžvilgiu 2023 m. VDA Fotografijos, animacijos ir medijų meno (FAMM) katedros magistrantų baigiamoji paroda atrodo kaip universalių dėsnių iliustracija. Vis dėlto kartu tai yra ir labai konkrečios žmonių grupės nagrinėjamų specifinių jiems rūpimų klausimų reljefo pjūvis, kuris yra nepakartojamas ir galėjo susiformuoti tik čia ir dabar. Tie klausimai vienaip ar kitaip neišvengiamai keliami dabartį formuojančių didžiųjų jėgų – antropoceno, technologijų evoliucijos, žinojimo dekolonizacijos, atsigręžimo į gamtą – akivaizdoje, bet tai nėra paroda apie madingas tendencijas. Kiekvienas klausimas gimęs iš nuoširdžios asmeninės abejonės ar nuojautos, išklibinančios buvusį tikrumą ir atveriančios naujus žinojimo kraštovaizdžius.

Ko griebtis, kai suvoki, kad visą gyvenimą tikėjai meno kūrinių originalais, kurių niekada nematei? Kaip panardinti žiūrovą į meno patyrimą nepasitelkiant patogiausių savo taisykles diktuojančių įrankių? Kokios mūsų neprisimenamos ir nesuvokiamos jėgos formuoja mus ir mūsų aplinką dar nuo tų laikų, kai mūsų nebuvo? O kokią ateities atmintį jau dabar formuoja mūsų veikimas šią akimirką? Kodėl emociškai prisirišame prie toksiškų vietovaizdžių, kurie patys kelia grėsmę aplinkai? Galbūt todėl, kad ir juose galime išmokti jausti grožį, jei sugebėsime atsieti jį nuo įprastai suvokiamos estetikos, o patys suprasime, kad tam net nebūtinas menininko išsilavinimas ir statusas? Kartu galbūt suprasime ir tai, kad nesamas, įsivaizduojamas, nujaučiamas mūsų pačių kūnas gali pasakyti daugiau nei atpažįstama fizinė jo būtis, net jei jis pavirsta abstrakčiais, neapčiuopiamais, vaiduokliškais ornamentais. Galiausiai, gali paaiškėti, kad paties racionalaus žinojimo ir samprotavimo kalną prasmingiau iškeisti į ritualinio kūniško patyrimo, intuityvaus pažinimo, alternatyvių tikėjimo sistemų ir pakeistų sąmonės būsenų griovą – tam, kad pakiltume į kitą, galbūt efemerišką, bet platesnį horizontą atveriantį viršukalnį. Net jei teks į jį bėgti neturint laiko viską ramiai apmąstyti.

Jurijus Dobriakovas

Menininkai:

Prospekto galerija, Gedimino pr. 43: Linas Kristupas Gabrielaitis, Skaistė Jauraitė, Tamara Pathak, Austėja Riškutė, Ugnė Šiaučiūnaitė

Vilniaus fotografijos galerija, Stiklių g. 4: Gabija Vėja Bagdonaitė, Marius Kavaliauskas, Vytautas Kuklys, Kotryna Kvedarytė, Kotryna Sajevičiūtė, Gabrielė Monginaitė, Saulė Norkutė, Vladislav Novicki

Parodą rengia VDA FAMM katedra kartu su Lietuvos fotomenininkų sąjunga. Paroda yra VDA baigiamųjų darbų parodos „Graduation Show 2023″ dalis.

Fotografijos: Lukas Mykolaitis