Vytenio Lingio paroda „Erdvėlaikio landšaftas“ Vilniaus rotušėje

Liepos 30 d. 18 val. Vilniaus rotušėje (Didžioji g. 31, Vilnius) Kamerinėje salėje atidaroma Vytenio Lingio paroda „Erdvėlaikio landšaftas“

„Tapytojo Vytenio Lingio kūrybos vertintojai jos niekaip nesutalpina į stiliaus klasifikacijos lentynas arba išvis vengia apie tai kalbėti. Ar tai abstrakcija, ar tikrovės peizažai, pamatyti tikrovėje ir perkurti vaizduotėje? Šis neapibrėžtumas, ko gero, yra viena iš menininko stiliaus identiteto sudedamųjų dalių. Žiūrovai mėgina spėti, o kartais net prasitaria, kur matė ir akimis glostė jo lygumų landšaftus ir kalnų reljefus. Gal besileisdami lėktuvu, o gal tiesiog sapnuose?“ – svarsto V. Lingio tapybos darbų parodos kuratorė Jolita Mieželaitienė.

V. Lingio paroda „Erdvėlaikio landšaftas“ Vilniaus rotušėje bus atidaryta liepos 30 dieną. Joje bus pristatyti tapytojo pastaraisiais metais sukurti darbai, įkvėpti saulėtos Ispanijos, kurioje menininkas leidžia žiemas, kalnų sunkio ir vasaros lietaus skaidrumos, efemeriško pievų rūko jo sodyboje Semeliškėse.

Įspūdingo mastelio drobėse švyti tikros pozitivumo ir šviesos misterijos, kuriose atsiskleidžia individualus ir rafinuotas menininko gyvenimo prasmės scenarijus.

V. Lingio braižas atpažįstamas vos žvilgtelėjus. Nuo 1980-ųjų tapytojas surengė per 100 personalinių ir grupinių parodų Lietuvoje bei užsienyje. Jo darbai saugomi privačiose kolekcijose bei muziejuose – nuo Prancūzijos, Ispanijos iki Japonijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų.

Parodos kuratorė J. Mieželaitienė teigia, kad V. Lingio darbai – ne tik peizažai ar abstrakcijos, bet ir jautrus bandymas aprėpti laiką, šviesą ir emocinę erdvę.

Lingio kūryba balansuoja tarp vakarietiškos ekspresijos ir rytietiško subtilumo, čia susipina Vakarų ir Rytų kultūrų kontekstai.

Vytenis Lingys. Sklendžiantys vandenys. 2025.Drobė,aliejus.160×240

„Menininkas yra ne kartą pabrėžęs, kad didžiausią kūrybos transformaciją išgyveno 2001-aisiais, po kelionės-simpoziumo į Japoniją. Tekančios saulės šalis menininką įkvėpė šviesiai, rafinuotai ir trapiai gyvenimo įkūnijimo filosofijai. Kita vertus, tapybą dailės institute, dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje, V. Lingiui dėstė legendinės laikmečio asmenybės: Jonas Švažas ir Antanas Gudaitis. Šie tapybos korifėjai sugebėjo perduoti mokiniui svarbiausią pamoką – kolorito ir kompozicijos svarbą tapyboje. Prisiekę ekspresyviosios koloristinės lietuvių tapybos atstovai įskiepijo ir būtinybę ieškoti savo stiliaus, derinti potėpį bei kompoziciją. O japonų kultūros įspūdis atvėrė Lingiui linijos grakštumo ir tobulumo estetinį grožį. Būtent linijinis piešinys ir jo svarba tapytojo kūryboje tapo rafinuotu japonų meno inkliuzu, kuris lyg tinklas užmetamas ant baltos spalvos tekstūrinių formų ir neleidžia kompozicijai išplaukti, padeda ją suvaldyti ar įterpti ryškios spalvos potėpį“, – menininko kūrybą apibūdina parodos kuratorė J. Mieželaitienė.

Ji teigia, kad V. Lingio baltos spalvos dominantė sukuria erdvės pojūtį ir žvilgsnio sklandymo efektą, kuris žiūrovą tarsi kviečia atsiplėšti nuo žemės, stebėti ją iš paukščio skrydžio. „Tai ir yra erdvėlaikio landšaftas – fizinės visatos audinys, kuriame viskas nuo mažiausios detalės, šviesos blyksnio ar impulso skendi erdvėlaikyje“, – V. Lingio parodos pavadinimą aiškina menotyrininkė.

Ji įsitikinusi, kad menininko tapybos trauka yra didžiulė, profesionalūs meno tyrinėtojai įžvelgia unikalų Vytenio Lingio gebėjimą sukurti estetiškai patrauklius ir gilaus turinio kūrinius. Gal kaip tik dėl šios priežasties esama nemažai siekiančių imituoti ar prilygti V. Lingio manierai.

Paroda veiks iki rugsėjo 2 d.