VDA tęsia viešų paskaitų ciklą „Aktualioji dailėtyra: naujausios Lietuvos meno tyrimų atodangos“

Vilniaus dailės akademija (VDA) atnaujina 2019 m. pradėtą ir didelio visuomenės susidomėjimo sulaukusį viešų paskaitų ciklą. Jame VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros dėstytojai, absolventai, VDA Dailėtyros instituto mokslininkai, projekto partnerio – Nacionalinės dailės galerijos (Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus) dailėtyros lauko profesionalai pristatys naujausius tyrimus ir atradimus dailės, dizaino ir architektūros istorijos, paveldo, kolekcionavimo bei šiuolaikinio meno procesų srityse.

Renginiai skirti visiems, norintiems giliau pažinti meną, jo tyrimų specifiką ir aktualijas, taip pat paskatinti kultūros lauke dirbančių profesionalų diskusijas ir dialogą.

Paskaitos nemokamos, jos vyks 2022 m. balandžio 5 d. – gegužės 24 d. (antradieniais) Nacionalinės dailės galerijos Konferencijų ir kultūros renginių salėje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius), taip pat bus tiesiogiai transliuojamos VDA YouTube paskyroje. Dalyvaujantiems paskaitose gyvai, būtina išankstinė registracija (bus skelbiama prieš kiekvieną paskaitą VDA tinklalapyje).

Paskaitų  pradžia – 18 val., trukmė – 1 val.

Balandžio 19 d., antradienį, 18 val. vyks prof. dr. Agnės Narušytės paskaita „Užsitęsusio karo architektūra kasdienybėje: fotografija ir dvigubas karinio aparato laikas“. Norint dalyvauti šioje paskaitoje, reikėtų užsiregistruoti.

„1975 m. Paulis Virilio išleido fotografijų knygą „Bunkerių archeologija“, inspiruotą architektūrinėse konstrukcijose slypinčios karo filosofijos. Prancūzijos pajūryje nacių palikti bunkeriai vizualizavo „karo instituciją“ kaip „cyklotiminį gyvūną, miegantį taikos metu ir pabudusį karui.“ Jie kūrė „išnykimo estetiką“, kurios filosofas negalėjo paaiškinti vien žodžiais – turėjo užfiksuoti fotografijose. Vaizdai jam padėjo perteikti grubiame betoninių sienų paviršiuje, monumentaliose erdvėse sukoncentruotą destruktyvią energiją, rezonavusią su juos supančia laukine gamta ir stichijomis. Virilio fotografijos ne tiktai dokumentuoja architektūros tipą, bet ir primena į jos materialumą įrašytą traumos mastą. Daugelį fotografų traukia karinės konstrukcijos, taikos metu išsaugančios karo smūgius, snaudžiančios žmonių kasdienybėje, prisimenančios praeities karus ir pasiruošusios jiems ateityje. Paskaitoje aptariami išskirtiniai tokios fotografijos atvejai: Tai Harry Shunko ir Janóso Kendero 7-ojo dešimtmečio ciklas „Pasaulinė ekskursija“, dokumentuojantis Berlyno sieną, Simono Norfolko 2001–2002 m. trumpos taikos metu fotografuoti nesiliaujančių karų Afganistano peizaže palikti ženklai cikle „Chronotopija“, Ursulos Schulz-Dornburg 2012 m. fiksuotos branduolinių bandymų vietos Kazachstane, Indrės Šerpytytės 2009 m. ciklas „(1944 – 1991) Buvę NKVD – MVD – MGB – KGB pastatai“, kuriame ji reflektuoja traumos užmarštį, Richardo Schofieldo fotografuota Lietuvos sinagogų dabartinė būklė, Valentyno Odnoviuno naujausi ciklai „Stebėjimas“ bei „Horizontas“ ir dabar mus pasiekiantys sugriautų Ukrainos miestų vaizdai“, – apie būsimą paskaitą pasakoja prof. dr. A. Narušytė.

Agnė Narušytė – menotyrininkė, dailės ir fotografijos kritikė, kuratorė, VDA profesorė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotoja, savaitraščio „7 meno dienos“ fotografijos skyriaus redaktorė, nuolat rašanti komentarus LRT radijo laidai „Kultūros savaitė“. Publikavo šias monografijas: „Nuobodulio estetika Lietuvos fotografijoje“ (Vilnius: VDA, 2008), „Lietuvos fotografija: 1990–2010“ (Vilnius: baltos lankos, 2011), „Camera obscura: Lietuvos fotografija 1839–1945“ (kartu su Margarita Matulyte, Vilnius: VDA, 2016), „Chronometrai. Įsivaizduoti laiką: chronopolitika, heterochronija ir greitėjančio pasaulio patirtys Lietuvos mene“ (Vilnius: VDA, 2021). 2021 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė (suteikta „už vertybišką šiuolaikinės kultūros refleksiją“).

Paskaitų ciklo „Aktualioji dailėtyra: naujausios Lietuvos meno tyrimų atodangos“ tvarkaraštis:

Balandžio 26 d. prof. dr. Giedrė Mickūnaitė „Renesanso veidai, ženklai ir keliai Drūkšių altoriniame paveiksle „Išminčių pagarbinimas“ (~1520)“.

Gegužės 3 d. mgr. Laima Kreivytė „Karo nuojautos šiuolaikiniame Lietuvos mene“.

Gegužės 10 d. dr. Dalia Klajumienė „Eksperimentatoriai broliai Bonafede ir jų meninis palikimas Lietuvoje“.

Gegužės 24 d. mgr. Živilė Intaitė „Dizaino ypatumai sovietmečiu: Felikso Daukanto kūrybos atvejis“.

Projekto rėmėjas: Lietuvos kultūros taryba
Projekto partneris: Nacionalinė dailės galerija (Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)