Urtės Jasenkos grafikos miniatiūrų paroda „Vieno paveikslo istorija“ „Kultūros fabrike“ Klaipėdoje

Vasario 8 d., trečiadienį, 17 val. „Kultūros fabrike“ (Bangų g. 5A, Klaipėda) atidaroma Urtės Jasenkos grafikos miniatiūrų paroda „Vieno paveikslo istorija“.

Jaunosios kartos dailininkė Urtė Jasenka dar būdama mokykloje suformavo išskirtinį braižą, minimalistinį „pasaulį“, kupiną simbolikos, detalių, pasikartojančių elementų, gamtos motyvų, pasakojimų, minčių, jausmų, grožio, stebuklų, šviesos, bet tuo pat metu,– tamsos, liūdesio, trapumo, mistikos ir kentėjimo. Autorė savo darbuose kalba ne tik apie šviesią, bet ir tamsią žmogaus prigimtį. Stebėdama aplinką, supančius žmones, save ir savo gyvenimą, U. Jasenka „sukaupia“ daug patirties, istorijų, o viską permąsčiusi, svarbiausias mintis palieka popieriaus lape. „Būti čia ir dabar, mėgautis tuo, kas duota – gera ar bloga – visa širdimi yra gyvenimo prasmė ir laisvė“ – sako jaunoji kūrėja.

Nuo 2009 m. aktyviai kurianti ir organizuojanti perosnalines bei kolektyvines parodas ne tik Lietuvoje bet ir užsienyje (Norvegija, Vokietija, Italija), šį kartą Urtė Jasenka Klaipėdos Kultūros fabrike pristato savo pirmąją grafikos miniatiūrų parodą, kuri stebina neįprastu, netikėtu formatu. Čia rasite vieną paveikslą sudarytą iš beveik 250 piešinių. Maži gyvenimo fragmentai, kurie visi kartu kuria vienį, vieną istoriją, pasakoja apie kitokį pilnatvės būvį. Būvį, kuris yra orientuotas visgi ne į tikslą, bet į procesą jo siekiant, užklupusias patirtis, mintis bei jausmus. Visa tai, kur kas brangiau, nei pasiekto tikslo akimirka. Taip pat menininkė analizuoja žmogaus vertę, kurią lemia ne skaičiais, pasiekimais reiškiami dalykai, bet tai, kiek jis pats yra patenkintas savimi, kiek ir kaip nuoširdžiai mėgavosi, išjautė jam skirtą laiką, darbus, patirtis, ar buvo įsikvėpęs, kaip drąsiai ir su meile žengė gyvenimo žingsnius bei kokia ugnimi degė jo širdis. Ir visgi, kiek daug iš mūsų reikalauja stiprybės, jėgų ir ryžto ši siurreali kelionė žemėje! Miniatiūrose juntamas žmogaus pirmų dienų žaismingumas, jaunystės lengvumas ir su laiku augantis, pilnėjantis, laiko ir patirčių lenkiamas žmogaus „svoris“ – senatvė, kuri apgaubia ir palydi į paskutinį tašką – mirtį. Gyvenimas yra procesas, bet niekados rezultatas.

Paveikslo fragmentuose metaforiškai vaizduojamas akivaizdus motyvas – žmogaus kopimas į kalną, jo istorija, kelionė per gyvenimą, vidinį pasaulį ar paprasčiausiai į užsibrėžtus, išsikeltus tikslus – procesas. Autorė kviečia paveikslą skaityti lyg knygą, jį stebėti, tarsi nebylų kino filmą ir sekti kelionę nuo pradžios iki pat galo, ieškoti vis skirtingų įkopimo į viršūnę tikslų, baigčių ir prasmių. Tuo pačiu paveikslas kaip daiktas, objektas gyvena savo atskirą, autentišką gyvenimą – jis pats iš savęs kuria savo istoriją, savo kelionę. Menininkės rankų ir laiko nugludintos miniatiūros kuria netikėtą, gyvą reljefą, kuris su kiekviena paveikslo gyvenimo diena po truputį kis. Miniatiūros pradės „riestis“, popierius gelsti, tamsėti ar šviesėti, medinis jo rėmas „skilinėti“ – senti. Šis procesas labai įdomus, žemiškas ir tuo pat metu magiškas. Visai kaip ir mūsų gyvenimai, mūsų kūnai. Taigi, kiekvienas šioje kelionėje išgyventas smūgis ar švelnus žiūrovo žvilgsnis drauge kurs šią unikalią Vieno paveikslo istoriją.

Paroda veiks iki gegužės 26 d.