Tomos Šlimaitės paroda ,,Štilis‘‘ KKKC Parodų rūmuose

Spalio 11 d., penktadienį, 17:30 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji vandens g. 2) atidaroma Tomos Šlimaitės paroda „Štilis / Still Weather”.

Jūra, beribiai jos horizontai, neišmatuojami vandenys, nuo tirštai pilkos iki auksinės varijuojančios spalvos – ne tik Klaipėdoje gimusių ir augusių apmąstymų tema. Nors daugeliui čia gyvenančių ji pirmiausiai asocijuojasi su laivyba ir uostu, bet Tomos Šlimaitės prieiga prie šios temos visai kitokia. Ji būdinga atvykėliams, apsilankantiems čia su tikslu pamatyti ją – jūrą, pasisemti iš jos jėgos, šėlsmo ar prarastos ramybės. Kaskart vis taip pat ir kaskart vis kitaip, kiek čia besilankytum.

Kaip ir pats miestas – Klaipėda – jūra daugiasluoksnė, permainingo charakterio, talpinanti savyje itin daug skirtingų komponentų, glaudžiai sąveikaujančių tarpusavyje. Kita vertus, būtent jūra užprogramuoja čionykštį orą ir atmosferą. Todėl tikrieji šio miesto gyventojai mieliau vaikšto po vieną nei draugėmis, labiau mėgsta ilgai stebėti nei plepėti, saulės kaitrą nedvejodami iškeistų į nusmurgusį dangų. Tai – ne žvejai ir ne jūrininkai. Tikrieji šio miesto gyventojai ne jie. Jie – klampaus oro ir girgždančio smėlio žmonės, dešimtis kilometrų žingsniuojantys pajūriu pirmyn ir atgal, atrodo, be jokio tikslo. Tai – melancholiško miesto melancholiški miestiečiai.

Jūra – jau daugiau nei dešimt metų pagrindinė ir T. Šlimaitės tema, nuosekliai plėtojama nuo vieno kūrybinio ciklo iki kito. Ji puikiai pritiko autorės asmeninių patirčių – emocinių ir patyriminių bangavimų išraiškai. Kita vertus, tai ta tema, kuri padėjo atsiskleisti jos meistrystei – ištobulintai sausos adatos technikai. Tai itin taikliai įvaizdino santūrumu ir apatija dvelkiančią vietovę.

Naujausioje parodoje autorė pristato ne tik jai įprasta technika sukurtus kūrinius. Pastaruosius papildo instaliacija, anglimi pieštais ekspresyviais piešiniais, lino raižiniais ir autorine technika dažytais popieriaus lakštais, kurių raštai primena vandens gelmių tekstūras. Kiekviena iš technikų naudojama skirtingoms atmosferinėms nuotaikoms ir asmeninėms jungtims su gamta išreikšti – nuo visiško vėjo išnykimo ir absoliučios tylos iki audringo, kurtinančio šniokštimo. Autorė ne visuomet išlaiko pagarbą horizontui. Kai kuriuose savo kūriniuose ji sąmoningai laužo vyraujančias peizažo nuostatas, fragmentuoja vaizdą, priartina fiksuodama stambų planą ir čia pat vėl atsitraukia. Pasinaudojama dar vienu grafikos privalumu – tiražavimu, ji apgalvotai kartoja motyvą. Taip sukurdama lėtą ir tikslų ritmą, ilgesinga melancholija nusidriekiantį per visą ligšiolinę jos kūrybą. Ir tada jos jūra įgyja savitą ošimą, išduodantį kūrybinę brandą ir įsivyraujančią ramybę.

Menotyrininkė Danguolė Ruškienė

Apie autorę :

Toma Šlimaitė (g. 1985, Kupiškio r.) – dailininkė, kurianti grafiką, koliažus, instaliacijas. 2004–2008 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje ir įgijo grafikos bakalauro diplomą. 2007 m. pagal „Erasmus“ programą studijavo „Accademia Di Belle Arti Di Urbino“ (Italija). 2010 m. VDA baigė grafikos magistrantūros studijas. 2011 m. stažavosi Helnaes Hojskole meno studijoje (Danija), 2020–2022 m. rezidavo Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre. Nuo 2018 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Parodose dalyvauja nuo 2006 metų. Surengė per 10 personalinių parodų, dalyvavo 40 jungtinių parodų, projektų ir kt. Lietuvoje ir užsienyje. Gyvena ir kuria Klaipėdoje.

Paroda veiks iki lapkričio 10 d.