Tomo Jasiulio paroda „Kvadratas nori būti apskritimu“ Energetikos ir technikos muziejuje

Sausio 7 d., antradienį, Energetikos ir technikos muziejuje (Rinktinės g. 2, Vilnius) atidaroma Tomo Jasiulio paroda „Kvadratas nori būti apskritimu”.

Tomas Jasiulis – interjero dizaineris, baldų ir daiktų kūrėjas, kuris, nuolatos plėtodamas savo kūrybos ribas, įtraukia ir mokslines, ir menines perspektyvas. Ši paroda „Kvadratas nori būti apskritimu“, pristatoma Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje, kviečia žiūrovus pasinerti į kūrėjo sukurtas „matematinės vizijos“ erdves, kurios savo struktūromis remiasi tiksliomis geometrinėmis ir matematinėmis formulėmis. Tai ne tik estetinis, bet ir intelektualinis potyris, kuris sujungia mokslo ir meno sritis, sudarydamas unikalų dialogą tarp jų.

Jasiulio kūriniai yra tarsi matematinių problemų sprendimai, kur kiekviena forma, kiekvienas kampas, kiekviena tekstūra buvo apgalvota ir apskaičiuota, kad atskleistų savo subtilias geometrines savybes. Šiuose darbuose jis remiasi matematikos dėsnių ir geometrinių principų estetika, atskleisdamas ne tik matematiškai tikslius objektus, bet ir juose glūdintį meninį turinį. Tai yra kūrybos procesas, kurio pagrindas – tikslus formulavimas ir struktūrizavimas, kuris taip pat leidžia atskleisti netobulumą arba, priešingai, tobulumą formoje.

Matematika ir geometrija šiuose kūriniuose tampa ne tik skaičiavimo įrankiais, bet ir meninės kalbos dalimi, kurią žiūrovas gali įvertinti per optines iliuzijas, klaidinančius vaizdinius ir neįprastas perspektyvas. Kiekvienas darbas veikia kaip intelektualus iššūkis – žiūrovas yra kviečiamas ne tik stebėti, bet ir analizuoti, pasitelkiant kritinį mąstymą, kas vyksta prieš jo akis. Kūriniai sukuria klaidingus įspūdžius, kuriuose optinės iliuzijos atveria netikėtus kelius, o žiūrovas turi galimybę „išspręsti“ tai, ką mato – priimti vaizdą kaip tiesą arba pasinerti į jo interpretaciją.

Svarbu pabrėžti, kad Jasiulio darbai nėra tik geometrinės figūros ar paprasti kūriniai, atkartojantys matematikos taisykles. Tai – įžvalgos ir klaidos, atveriančios naujas patirtis. Jasiulis sugeba šias geometrines struktūras paversti subjektyviais patyrimais, kurie priklauso nuo žiūrovo požiūrio kampo. Jis netikėtai provokuoja pasirinkimą – priimti kūrinį kaip griežtą ir nesuinterpretuojamą objektą arba pasinerti į jo asmeninę analizę, atrandant papildomas reikšmes.

Kūrybos procesas, kuriame Jasiulis samprotauja apie geometriją, tekstūras ir spalvas, yra ne tik vizualus, bet ir filosofinis. Formos ir tekstūros susijungia į sudėtingą, tačiau harmoningą visumą, kur geometrija tampa ne tik regimu objekto principu, bet ir intelektualiu šifru. Šiame kontekste tekstūros ir faktūros, nors ir nėra tiesiogiai susijusios su geometrine struktūra, atskleidžia kūrinio gilumą, ir netgi pačios nesutampančios tekstūros gali tapti išraiškingos, pasakodamos paslėptą istoriją.

Jasiulis vengia tiesioginių politinių ar socialinių temų, tačiau jo darbai nuolat kelia klausimus apie žiūrovo santykį su tuo, ką jis mato, ir ką jis nori suprasti. Jo kūriniai neieško atsakymų į universalius klausimus, bet kviečia žiūrovą atrasti individualius atsakymus, pasitelkiant asmeninį mąstymą ir kūrybiškumą.

Geometrija šiuose kūriniuose ne visada siejama su šaltumu ar standumu. Tai – ne tik racionalus, matematinis pasaulis, bet ir žmogiškas, šiltas ir asmeniškas santykis su forma. Tai, kas atrodytų aštrus ir šaltas kampas, gali tapti švelnia ir šiltą emociją sukeliančia struktūra. Kūrinių kontekste pagrindinis akcentas yra forma, kurioje atsiskleidžia įvairios galimybės – tiek geometriškai tobulos, tiek chaotiškai netobulos.

Ši paroda nėra tik meninė ekspozicija – tai intelektualus, moksliškas ir filosofinis kelias, kuriame geometrinės formos ir matematiniai principai susilieja su menine raiška, kviesdami žiūrovą atrasti naujas formas ir jų prasmes. Tomo Jasiulio kūriniai atveria unikalią patirčių erdvę, kurioje kiekvienas žiūrovas turi galimybę pasirinkti savo pažiūrą ir interpretaciją, tačiau visuomet išlaikant tikslios ir apskaičiuotos geometrinės struktūros pagrindą.

Parodos kuratorius Karolis Gužas

Paroda veiks: 2025 01 07 – 2025 02 09