.

Tarptautinis simpoziumas Nacionalinės dailės galerijoje

Balandžio 1 d., šeštadienį, nuo 11 val. Nacionalinės dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) vyks vienos dienos simpoziumas. Renginyje skaitomose paskaitose ir diskusijose bus aptariamos naujojoje NDG parodoje „Sutrikus tai tampa apčiuopiama. Infrastruktūros ir solidarumai už posovietinės būklės“ apmąstomos temos – logistikos, informacinių technologijų (IT) posovietinės infrastruktūros, politinis jų kontekstas ir ateities perspektyvos, plytinčios už posovietinės būklės.

Renginys nemokamas, jis vyks anglų kalba, NDG auditorijoje.

Programa

Balandžio 1 d., šeštadienis

11.00–11.15 val. parodos kuratorių Aleksei Borisionoko ir Antoninos Stebur įžanginis žodis

11.15–12.15 val. Olexii Kuchanskyi paskaita „Apleistos vaizduotės: požiūris į mokslinį kiną už posovietinės būklės“

Ar apleista ateitis gali daryti įtaką dabarties pokyčiams? Paskaitoje Kuchanskyi atsispiria nuo kelių neįgyvendintų Kyjivo mokslinio kino studijos (Kyivnaukfilm) filmų ir aptaria šiuose apleistuose ir primirštuose kūrybiniuose projektuose plytinčius žinių ir estetikos, žvilgsnio ir visuomeniškumo, judančio vaizdo ir jo aplinkos ryšius. Rusijos imperialistinio karo metu vykdomas kultūros archyvų naikinimas skatina ne tik atkreipti dėmesį į tai, kas primiršta, bet ir atnaujinti archyvų reikšmę traumos ir spekuliatyvios istoriografijos temų kontekste. Galbūt apleistos vaizduotės šiandien gali pasirodyti stebėtinai savalaikės ir pasiūlyti naujų perspektyvų karo paveiktos posovietinės būklės laikinumo apmąstymams.

12.15–12.45 val. kavos pertrauka

12.45–14.45 diskusija „Kodėl danguje matote tiek daug žvaigždžių?“

Dalyvauja: Tekla Aslanishvili, Medina Bazarğali, Anna Engelhardt, fantastic little splash. Moderuoja: Aleksei Borisionok ir Antonina Stebur

Šios diskusijos pavadinimas – eilutė iš Federicoʼo Garcíaʼos Lorcaʼos eilėraščio, kurį savo kūrinyje pasitelkia parodoje dalyvaujantis ukrainiečių meno kolektyvas fantastic little splash. Kūryboje kolektyvas apmąsto medijų įtaką karui, kinetinių ir kibernetinių ginklų ryšius ir infrastruktūros sutrikdymą kaip pasipriešinimo karui taktiką. Diskusijos dalyviai, atsispirdami nuo parodoje pristatomų kūrinių, diskutuos apie būseną už posovietinės būklės ir ją veikiančią kolonijinę priklausomybę. Pokalbyje dėmesys kreipiamas į įvairias pasipriešinimo invazinėms karinėms infrastruktūroms formas ir naujų solidarumo erdvių bei laiko patirčių kūrimą.

15.00–16.00 val. Almiros Ousmanovos paskaita „Skaitmeninė dauguma prieš analoginę diktatūrą“

2020 m. Baltarusijoje kilusi politinė krizė atskleidė stiprų Baltarusijos visuomenės susiskaldymą. Po dvejų metų archajinio režimo ir politinių permainų siekiančios didžiosios visuomenės dalies atskirtis tapo dar aštresnė. Paskaitoje Ousmanova per „analoginės diktatūros“ ir „skaitmeninės daugumos“ idėjas aptars ideologinį ir informacinį atotrūkį, atsivėrusį tarp autoritarinio režimo ir pokyčių Baltarusijoje šalininkų. Analoginė diktatūra pasitelkia pasenusias valstybės valdymo technologijas ir  ideologinės indoktrinacijos metodus, o jos pagrindine medija lieka „senoji žiniasklaida“. Skaitmeninių technologijų ir naujųjų komunikacijos priemonių formuojamai „daugumai“ yra būdingi nehierarchiniai bendravimo būdai ir solidarumo infrastruktūrų kūrimas. Kaip tik ši skaitmeninė „dauguma“ suvaidino lemiamą vaidmenį Baltarusijos revoliucijos kontekste. Baltarusijos autoritarinio režimo taikoma taktika siekiant išlaikyti savo valdžią yra akivaizdus pavyzdys, kaip „analoginė diktatūra“ tampa skaitmeninės demokratijos atsiradimo kliūtimi.

Olexii Kuchanskyi yra nepriklausomas kino programų sudarytojas ir rašytojas, daugiausia besidomintis eksperimentinėmis judančių vaizdų praktikomis, sovietiniu paraavangardiniu kinu, įvietintąja geografija ir kritine teorija, apmąstančia gamtos ir kultūros santykius. Jo darbai publikuoti žurnaluose „Prostory“, „Your Art“, „TransitoryWhite“, „Political Critique“, „East-European Film Bulletin“, „Moscow Art Magazine“, „Theory on Demand“, „Soniakh Digest“ ir kt. Kuchanskyi kuravo filmų programas ir parodas Kyjivo bienalėje, „Perverting The Power Vertical“ (PPV) Londone, solidariosios bendruomenės centre „Saulėgrąža“ Varšuvoje, „Coalmine – Raum Für Fotografie“ Vintertūre, Šveicarijoje, ir kt.

Almira Ousmanova – filosofė, kultūros teoretikė ir lyčių lygybės tyrėja. Ji yra Europos humanitarinio universiteto (Vilnius, Lietuva) Socialinių mokslų katedros profesorė ir Vizualinės kultūros ir šiuolaikinio meno tyrimų laboratorijos vadovė. Mokslinių interesų sritys: vizualiųjų studijų genealogija ir metodologija, semiotika, lyčių reprezentacijos kine ir vaizduojamajame mene, menas ir politika. Knygos „Umberto Eco: paradoxes of interpretation“ (2000) autorė ir kolektyvinių leidinių, tokių kaip „Gender and Transgression in Visual Arts“ (2007), „Visual (as) Violence“ (2008), „Belarusian Format: Invisible Reality“ (2008), „Après Simone de Beauvoir: Feminism and Philosophy“ (specialus žurnalo Topos numeris, 2010), „TechnoLogos: the social effects of bio- and information technologies“ (su Tatyana Shchyttsova, „Topos“, 2014), „E-Effect: Digital Turn in Social Sciences and Humanities“ (su Galina Orlova, „Topos“, 2017), „Roland Barthes’s Time“ (su Veronika Furs, „Topos“, 2019) ir kt., redaktorė.

Tekla Aslanishvili – menininkė, režisierė ir eseistė, gyvenanti Berlyne ir Tbilisyje. Jos kūriniai atsiduria infrastruktūros projektavimo, istorijos ir geopolitikos sankirtoje. Teklos filmai rodyti ir eksponuoti Tbilisio tarptautiniame kino festivalyje, videomeno festivalyje „Loop“ Barselonoje, Singapūro NTU Šiuolaikinio meno centre, Tbilisio architektūros bienalėje, „Neue Berlin Kunstverein“ Berlyne, 14-oje Baltijos trienalėje Vilniuje, Oberhauzeno trumpametražių filmų festivalyje, Miunsterio kunsthalėje, „Videonale 18“ Bonoje. Menininkė yra 2021 m. „Ars-Viva Art Prize“ nominantė ir 2020 m. Hano Nefkenso fondo „Fundació Antoni Tàpies“ videomeno produkcijos apdovanojimo laureatė.

Medina Bazarğali yra kazachų kilmės, gimusi nepriklausomame Kazachstane, šiuolaikinio tarpdisciplininio meno kūrėja, feministinės ir queer politikos aktyvistė, stepių kibernetinė karė, programuotoja, tyrėja. Jos darbai apima dekolonizacijos, feminizmo ir politinio aktyvizmo sritis, ji eksperimentuoja su papildytąja realybe, videomenu, 3D grafika, instaliacijomis, interneto svetainių kūrimu, kompiuterine rega ir neuroniniais tinklais. Kurdama menininkė įsitraukia į ironiškų ir hiperbolizuotų politinių realybių paieškos procesą, kur internetas, naujos algoritminės superstruktūros ir (po)totalitariniai režimai kartu sukasi globalizacijos verpete, kur sovietinis sąstingis, skaitmeninė revoliucija ir nacionalinės tapatybės atgimimas atsiduria šalia vienas kito, kaip prekybos centre „trys už vieno kainą“ parduodami produktai. Savo darbais ir tyrimais Medina tikisi rasti tvarų svyravimo tarp šių polių dažnį.

Anna Engelhardt – tyrimais pagrįsto medijų meno kūrėjos ir rašytojos slapyvardis. Per dekolonijinę prizmę ji nagrinėja posovietinę kibernetinę erdvę, o svarbiausias jos tikslas – suardyti Rusijos imperializmą. Tyrimus menininkė atlieka naudodama įvairias medijas, įskaitant vaizdo įrašus, programinę įrangą ir techninės įrangos sąsajas. Taip pat skaito paskaitas ir publikuoja tekstus, siekdama skaitmeninius konfliktus įtraukti į platesnį kolonijinį kontekstą. Jos darbai ir veikla pristatyti „transmediale“ festivalyje, Venecijos architektūros bienalėje, „Ars Electronica“, žurnaluose „Digital War“ ir „Funambulist“ bei Kyjivo bienalėje.

Kolektyvą fantastic little splash sudaro žurnalistė, menininkė Lera Malchenko ir menininkas, režisierius Oleksandras Hantsas. Kolektyvas derina meno praktiką su medijų studijomis, domisi utopijomis ir distopijomis, kolektyvine vaizduote ir jos įkūnijimais, projekcijomis, iliuzijomis ir neužtikrintumu. 2016 m. susibūrusios grupės projektai eksponuoti „transmediale“, „post.MoMA“, „Plokta TV“, „Ars Electronica“, Bazelio meno mugėje „Liste“, „Construction festival VI x CYNETART“, KISFF, MUHI, „Docudays“ ir kt. 2022 m. dalyvavo „transmediale x Pro Helvetia“ rezidencijoje. Menininkai gyvena ir dirba Ukrainoje.

Renginyje bus filmuojama ir fotografuojama.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Partneris: Europos humanitarinis universitetas (EHU)

Rėmėjai: Goethe’s institutas*, Europos sąjungos programa „Kūrybiška Europa”, Exterus, Fundermax, Hostinger.

Informacinis rėmėjas: „Artnews.lt”

* Projektas yra dalis plataus priemonių paketo, kuriam finansavimą skiria Vokietijos užsienio reikalų ministerija iš papildomų 2022 m. biudžeto lėšų Rusijos karo prieš Ukrainą padariniams sušvelninti.

Iliustracija: fantastic little splash kūrinio „taip pat žiūrėkite: suglaudintų vaizdų ir jausmų rinkinys“ (2023) vaizdas