Renginiai kraunami
  • event jau ivyko.

Tarptautinė paroda „Kraupios istorijos: Aleksandra Waliszewska ir Rytų bei Šiaurės Europos simbolizmas“ Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune

vasario 3

Vasario 3 d. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaune) pradeda veikti tarptautinė paroda „Kraupios istorijos: Aleksandra Waliszewska ir Rytų bei Šiaurės Europos simbolizmas“.

Paroda sudaryta iš daugiau kaip 200 kūrinių, sukurtų 36-ių Lenkijos, Čekijos ir Baltijos šalių menininkų nuo XIX a. iki šių dienų. Darbai atkeliavo iš 10 muziejų ir net iš ligoninės Varšuvoje kolekcijų. Visus šiuos kūrinius jungia simbolizmas ir jo padiktuotos temos: ligos, baimės, karai, epidemijos, mitologinės pabaisos. Parodos centrine ašimi tampa pirmą kartą Lietuvoje eksponuojama pasaulinio pripažinimo sulaukusios lenkų menininkės Aleksandros Waliszewskos (g. 1976) kūryba, nukelianti žiūrovus į iškalbingą fantastinių vaizdinių pasaulį. A. Waliszewska, viena ryškiausių šiuolaikinio Lenkijos meno scenos talentų, kuria drąsius, paveikslus, kurie pritraukė įvairių gerbėjų ne tik iš tradicinės meno auditorijos, bet ir iš alternatyvios bei popkultūros sferų. Jos darbai atsidūrė ant muzikinių albumų viršelių, menininkės kūrinys iliustruoja ir pasaulinio garso dainininko Nicko Cave’o dainų tekstų knygos viršelį.

A. Waliszewskos kūryboje – tamsos kupinos temos

Lenkų menininkė nevengia savo kūryboje naudoti šiurpą keliančių detalių. Jos paveiksluose gausu tradicinių žmogaus mirtingumo simbolių – griaučių, išdarkytų kūnų, apnuogintų organų, srūvančių žaizdų, pūliuojančių mirusių kūnų, išniekintų kapų bei kaukolių. A. Waliszewskos darbuose vyraujantį mirties ir ligos baimės nugalėjimą galima sieti su kitų lenkų simbolistų judėjimo „Jaunoji Lenkija“ (Młoda Polska) meistrų kūryba, kurie egzistencinę kovą su savo mirtinomis ligomis derino su ironija, savigrauža ir perdėta savimeile. Menininkės makabriška kūryba papildoma nepagarbiu humoro jausmu, taip pat perteikiamas ir tuštybės bei pražūtingumo jausmas.

Menininkės darbų įvairovė: nuo pabaisomis tapusių kačių iki fėjų bei kerinčių peizažų

Tokios įprastos figūros, kaip katės, fėjos, sirenos ar viduramžių mergelės, A. Waliszewskos kūryboje įgauna naujas formas. Katės čia rūko cigaretes ir atlieka kruvinus ritualus, moterys kai kuriuose darbuose vaizduojamos kaip vampyrės, kanibalės ir žudikės, tačiau jos nėra sukurtos vyriškoms užgaidoms tenkinti.

Į savo paveikslus A. Waliszewska įtraukia ir gamtą – miškus ir pelkes, tiesa, čia jos neprimena ramybe alsuojančių peizažų. Menininkei pelkės ir miškai yra nepaprasta, įtampos ir paslapties kupina erdvė, kurioje gyvena antgamtiniai bestiariumai ir kurioje vyksta gyvenimo ir mirties konfliktas.

Poros šimtų metų senumo istorija perkelta į šiuolaikinį suvokimą

Pagrindinis A. Waliszewskos šaltinis tyrinėjant gyvųjų mirusiųjų pasaulį – slaviška upiór (liet. vampyro) istorija. Įvairi vaizdinė medžiaga – nuo viduramžių rankraščių iki XIX a. lenkų, čekų ir Baltijos šalių simbolistų kūrinių, kuriuose vaizduojama tamsioji upiór figūra, suteikė galimybę parodai „Kraupios istorijos“ dar labiau praturtinti šį kultūrinį reiškinį, perkeliant jį į XXI a. suvokimą.

Simbolistų siekis pabėgti nuo realizmo ir natūralizmo

Paroda sutelkia dėmesį į menininkės jaučiamą artumą simbolistų siekiui pabėgti nuo vaizduojamo realizmo ir natūralizmo. Čia simbolizmas naudojamas kaip meninis atsakas į beviltiškumo jausmą žlungant nusistovėjusiai tvarkai fin-de-siècle laikotarpiu, kurį A. Waliszewska prikelia dabarčiai. Pakankamai tamsus XIX a. pabaigos pasaulėvaizdis sutampa ir su dabar vyraujančiu nerimo laikotarpiu, kuriam vaizduoti menininkė pasitelkia fantastines figūras. Pagoniškos dievybės, mitologinės būtybės ir hibridiniai gyvūnai-monstrai veikia kaip priemonės tyrinėjant pagrindines žmogiškas emocijas, tokias kaip meilė, baimė, nerimas, aistra ir mirtis.

Parodą lydės įvairūs renginiai: nuo susitikimų, diskusijų, koncertų bei ekskursijų ir edukacijų iki specialiai parengtos kino filmų programos „Romuvos“ kino centre.

Parodos dalyviai

Lenkija: Aleksandra Waliszewska, Maria Anto, Wanda Bibrowicz, Bolesław Biegas, Marian Henel, Mieczysław Jakimowicz, Edward Okuń, Teofil Ociepka, Jan Rembowski, Marian Wawrzeniecki, Stefan Żechowski

Čekijos Respublika: Jaroslav Panuska, Karel Šlenger.

Baltijos šalys: Valentinas Antanavičius (LT), Bernhard Borchert (LV), Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (LT), Elžbieta Daugvilienė (LT), Barbora Didžiokienė (LT), Vladas Drėma (LT), Emīlija Gruzīte (LV), Petras Kalpokas (LT), Marcė Katiliūtė (LT), Erich Kügelgen (EST), Aliutė Mečys (LT), Erik Obermanm (EST), Aleksander Promet (EST), Juozas Pjaulokas (LT), Vaclovas Ratas-Rataiskis (LT), Kajetonas Sklėrius (LT), Gustavs Šķilters (LV), Rimantas Šulskis (LT), Nikolai Triik (EST), Teodors Ūders (LV), Vitkauskas (LT), Rihards Zariņš (LV), Antanas Žmuidzinavičius (LT).

Kuratorės: Natalia Sielewicz, Alison M. Gingeras.

Koordinatorės: Maria Nowakowska, Vaiva Mikelionytė.

Parodos architektūra: Vilma Braziūnaitė.

Grafinis dizainas: Anna Goszczyńska, Gita Balžekaitė.

Paroda veiks: 2023 02 03 – 2023 05 22

Parodos bendraorganizatoris Adomo Mickevičiaus institutas Lenkijoje, kurio tikslas – skatinti ilgalaikį susidomėjimą lenkų kultūra visame pasaulyje. Nuo 2022 m. institutas įgyvendino projektus daugiau nei 70 šalių šešiuose žemynuose. Adomo Mickevičiaus instituto veiklą koordinuoja Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija.

Parodą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Parodos partneriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Modernaus meno muziejus Varšuvoje, Kauno kino centras „Romuva“