.

Šiuolaikinė tekstilė: tarp Japonijos ir Lietuvos

Balandžio 29 d. Kauno bienalė atveria Japonijos ir Lietuvos šiuolaikinės tekstilės parodą „Tarp dviejų: į(si)žiūrėjimai“, kurioje susipina dvi fundamentaliai kitoniškos, bet tuo pačiu metu susiję kultūros, o parodoje pristatomi dvidešimt vieno menininko tekstilės darbai, kviečiantys į gyvą tarpkultūrinį dialogą.

Šiuolaikiniams kūrėjams pluošto menas yra tobula medija būties audinio apmąstymui. Tekstilė gali būti naudojama kaip viena kontempliacijos ir meditacijos formų per kurią prisiliečiama prie pasaulio tvarkos. Japonų kalboje kontempliacija – chinshi mokkō 沈思黙考 – tylus apmąstymas. Sujungus kitą reikšmę 観照 kanshō (patyrimas akimis) su vienu iš lietuviškų kontempliacijos variantu į(si)žiūrėjimas, aptinkama pagrindinė parodos idėja – įsižiūrėjimo ir patyrimo akimis motyvas. Šis ragina žiūrovą įžvelgti gyvenimo tekstiliškumą ir pamatyti tai, kas persimato pro parodoje eksponuojamus kūrinius. Pats pavadinime esantis “tarp” iškelia prielaidą, kad kūrėjai kuria erdvę dialogui tarp žiūrovų ir savo pačių kūrinių.

„Tam, kad žiūrovas pajustų ir kartu pergyventų supintus asmeninius praeities bei dabarties išgyvenimus, autentiškus patyrimus ir nuojautas menininko kūriniuose, tekstilėje svarbu įsižiūrėti į mažiausias daleles bei tekstūrą, priartinus žvilgsnį prie audinių siūlelių, žadinančių valią grožėtis gyvenimo paviršiais, kurių neįmanoma visiškai atskirti nuo giliausių jo sluoksnių. Taip įžvelgiama pačių medžiagų, formų ir technikų gyvybė, kuri atsiduoda nepaliaujamai laiko tėkmei, veikdama žmogaus patirtį ir gyvenimą“, – pristatydama parodą sako viena jos kuratorių Odeta Žukauskienė.

Kuratorė iš Japonijos Hiroko Watanabe pastebi, kad šiuolaikinei Japoniškai meno raiškai būdinga apimti įvairias medžiagas, technikas ir eksponavimo formas, taip prikeliant giliausius japoniškus kultūros sluoksnius, šintoistinę pasaulėžiūrą, pasaulį suvokiančią kaip organišką audinį, kuriame susiraizgę gyvi ir negyvi organizmai, ir kuriam teikiama gyvybė ateina iš gamtos galios ir nematomų dvasinių būtybių. Šintoistinė pasaulėžiūra gali būti taip pat glaudžiai susijusi ir su Lietuvos senąja pagoniška kultūra, kurią siejo didžiulis ryšys su gamta ir jos įvairiomis dievybėmis bei dvasinėmis būtybėmis. Tai dar viena gija jungianti dvi skirtingas kultūras šioje tekstilinėje parodoje.

Kauno galerijose „Meno parkas“ ir „Balta“ pristatomi menininkų Iyanaga Yasuko, Yuka Kawai, Misao Tsubaki, Megumi Yanagishita, Hiroko Watanabe, Haruna Ishimori, Shigeo Kubota, Kumai Kyoko, Nagai Hitomi, Ogawa Noriyo, Okamoto Naoe, Michiko Sakuma, Naoko Serino, Megumi Yanagishita, Rūtos Naujalytės, Rasmos Noreikytės, Monikos Žaltės, Linos Jonikės, Laimos Oržekauskienės, Almyros Weigal ir Indrės Spitrytės darbai.

Paroda „Tarp dviejų: į(si)žiūrėjimai“ lankytojams atvira balandžio 29 d. – gegužės 29 d. Paroda yra Japonijos dienos Kaune programos dalis. Parodą pristato „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“. Rėmėjas EU-JAPAN FEST.