• Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
.
2023 12 07 — 2024 03 10

Šiaulių „Aušros“ muziejus Varšuvoje pristato fotografijų parodą

Gruodžio 7 d. Karališkųjų Lazienkų muziejuje Varšuvoje (Lenkija) atidaroma fotografijų paroda „Atrasti vaizdai. Grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus fotografijos estetika“, pristatanti fotografo ir keliautojo Benedikto Henriko Tiškevičiaus (1852–1935) kūrybą.

Parodą organizavo Šiaulių „Aušros“ muziejus, bendradarbiaudamas su Karališkųjų Lazienkų muziejumi Varšuvoje ir B. H. Tiškevičiaus fotografijų palikimo saugotojais Lietuvoje. Jos įgyvendinimui suburta tarptautinė kuratorių komanda, kurioje yra Lietuvos ir Lenkijos senosios fotografijos paveldo tyrėjai – dr. Dainius Junevičius ir dr. Małgorzata Maria Grąbczewska. Ši paroda yra iki šiol išsamiausia fotografo kūrybos apžvalga ir vienas solidžiausių senosios Lietuvos fotografijos pristatymų Lenkijoje.

Parodą globoja Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos Respublikos prezidentas Andrzej Duda.

XIX a. pabaigoje keletas svarbių išradimų reikšmingai pakeitė fotografiją. Apie 1880 m. buvo išrastas sidabro želatinos procesas ir pradėtos gaminti sausos negatyvų plokštelės, palengvinusios fotografavimą lauke. Nuo šiol fotografui jau nebereikėjo su savimi nešiotis sunkios laboratorinės įrangos. Naujieji negatyvai buvo tokie jautrūs, o ekspozicijos laikas toks trumpas, kad tapo galima fotografuoti judančius objektus. Taip atsirado momentinė fotografija. Lengvus ir patogius fotoaparatus su kasetėmis, į kurias tilpo nemažai negatyvų, buvo lengva nešiotis ir gabenti į ilgesnes ekspedicijas. 1888 m. George’o Eastmano pristatytas pirmasis fotoaparatas „Kodak“, kuriame naudota ritininė negatyvų juosta, sukėlė perversmą fotografijos praktikoje – fotografas, padaręs nuotrauką, negatyvų plokšteles ar juosteles galėjo tiesiog nusiųsti ryškinti specializuotai fotolaboratorijai.

Vis daugiau fotografų mėgėjų fotografavo savo malonumui, vis dažniau buvo fotografuojami artimieji, kasdieniai vaizdai, intymi aplinka ir tolimi kraštai.

Daugėjant fotografų, maniusių, kad fotografija yra menas, gimė piktorializmas – pirmasis meninis judėjimas fotografijos istorijoje. Piktorialistams buvo svarbus ne nuotraukos dokumentinis tikslumas, bet objekto grožis, nuotraukos tonas ir kompozicija. Jie steigė asociacijas, rengė parodas ir leido leidinius. Londone buvo įkurtas „Linked Ring“ (1892 m.) klubas, Paryžiuje įsteigtas „Photo-club de Paris“ (1888 m.), svarbiais naujosios fotografijos centrais tapo Viena ir Berlynas. Gana anksti pirmieji meninės fotografijos entuziastai pradėjo burtis ir Austrijai priklausiusiame Lvive.

Šiame kontekste apie 1882 m. pradėjo fotografuoti netoli Kauno esančio Raudondvario savininkas grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius. Fotografija tapo jo aistra, užvaldžiusi jį daugiau nei dviems dešimtmečiams. Paryžiuje gyvenęs B. H. Tiškevičius suvaidino svarbų vaidmenį prancūzų piktorializmo istorijoje ir kartu pelnytai laikomas vienu iš Lietuvos ir Lenkijos meninės fotografijos pradininkų. Ilgą laiką apie jo kūrybą buvo žinoma labai mažai, manyta, kad didžioji dalis jo darbų prarasta visiems laikams. Prieš kelerius metus lietuvių kolekcininkas Gediminas Petraitis sukėlė sensaciją, atradęs ir į Lietuvą parvežęs kelis šimtus išlikusių 1892–1898 m. B. H. Tiškevičiaus nuotraukų.

Lankytojai Karališkųjų Lazienkų muziejuje galės pamatyti apie 200 fotografijų iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Kauno rajono muziejaus, Trakų istorijos muziejaus rinkinių ir Gražinos Petraitienės privačios kolekcijos.

Šiose nuotraukose fotografas Tiškevičius atsiskleidžia kaip keliautojas, portretistas, atidus kaimo realijų stebėtojas, savo gyvenimo dokumentuotojas ir istorinių siužetų kūrėjas.

Paroda veiks iki 2024 m. kovo 10 d.

Parodos kuratoriai: dr. Dainius Junevičius, dr. Małgorzata Maria Grąbczewska
Koordinatorės: Vilija Ulinskytė-Balzienė, Anna Szary
Grafikos dizaineris – Juozapas Švelnys
Architektas – Jurgis Dagelis
Parodą finansavo Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjas – Aukcionų namai ARS VIA