Sabīne Vernere paroda „Bestiairies“ Dailininkų sąjungos galerijoje

Birželio 18 d., trečiadienį, 18 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma latvių menininkės Sabīne Vernere personalinė paroda „Bestiairies“.

Paroda pristatoma kaip galerijos „Medūza“ programos dalis ir yra menininkės debiutas Lietuvoje. Naujausioje parodoje Vernere tyrinėja moters seksualumą kaip istoriškai politizuotą erdvę, suformuotą regioninių baimės ir kontrolės naratyvų. Susipažinti su kūriniais bus galima iki pat liepos 19 dienos.

Pasak kuratorės Žanetės Liekītės, paroda „Bestiairies“ remiasi viduramžių žvėrių kompendiumais, siekdama atsekti, kaip kultūrinis nerimas susiejamas su moterų kūnais. Moteriškumas pristatomas kaip dviprasmiškumo, grėsmės ir troškimo vieta, kurią formuoja tiek išorinės projekcijos, tiek internalizuoti naratyvai. Viduramžių bestiariumuose šalia liūtų ir gyvačių pasirodo ir nuoga mergelė, o jos seksualizuota forma įvardijama kaip ne mažiau bauginanti. Žvėris tampa moterimi, moteris – žvėrimi.

Moterų siejimas su „tamsiąja erdve“ atspindi nuo seno įsigalėjusius prietarus, kurie moterų kūnus ir emocijas tarsi riša su gamta, gyvuliškumu ir menkesniu intelektu – priešprieša vyriškam proto ir kontrolės idealui. Moteris matoma ir (įsi)vaizduojama kaip paslaptinga „kita“ – tai, ką Betty Friedan pavadino „moteriškąja mistika“. Posovietiniame Baltijos šalių kontekste šis palikimas įgauna savitą pavidalą: viešumoje dominuoja „superžmonos“ – veiklios, susitvardžiusios, ideologiškai nušlifuotos – įvaizdis, o biologinė moteriškumo tikrovė lieka paslėpta.

Vernere parodoje pateikiama kultūrinė logika, pagal kurią moteriškumas yra neskaidrus ir nestabilus – ir keliantis baimę, ir fetišizuojamas. Atviras moters seksualumo nagrinėjimas Vernere kūriniuose neretai sukelia nejauką, referuoja į moralinę kontrolę ir net gali sulaukti kaltinimų perversija. Žaismingos biomorfinės figūros menininkės praktikoje įkūnija prieštaravimus, susijusius su seksualinės galios teigimu. Drąsios ir gyvybingos, jos puikiai suvokia „tinkamo“, lengvai priimtino moteriškumo normų peržengimo pasekmes. Sovietinės modernistinės architektūros, pasižyminčios griežta geometrija, fone Vernere figūros, sukurtos skysta, laukine kiaušinių tempera, sukuria subtilią įtampą – tylų natūralaus impulso ir ideologinės tvarkos susidūrimą.

Sabine Vernere. Fot. Filips Smits

Apie menininę:

Sabīne Vernere (g. 1990 m. Kuldygoje, Latvija) – Rygoje gyvenanti latvė menininkė. Ji studijuoja profesinę doktorantūrą Latvijos dailės akademijoje. Menininkė įgijo Latvijos dailės akademijos Vizualiųjų menų fakulteto Tapybos katedros magistro laipsnį ir papildomai studijavo Zagrebo dailės akademijoje bei Antverpeno karališkojoje dailės akademijoje. Ji dalyvavo SKETE tapybos rezidencijoje Savvaļa/Savage, Latvijoje (2022 m.), JCE rezidencijoje Paryžiuje, Prancūzijoje (2022 m.) ir Cite rezidencijoje Paryžiuje, Prancūzijoje (2024 m.).