Ragnaro Kjartanssono videokūrinio „Bliss“ peržiūros Sapiegų rūmuose

Kovo 10–16 d. Sapiegų rūmai keičia darbo laiką ir kviečia į išskirtinę patirtį – 12 val. trukmės islandų menininko Ragnaro Kjartanssono videokūrinio „Bliss“ („Palaima“, 2020) peržiūras.  Vaizdo įraše, užfiksuotame Los Andželo filharmonijos festivalio „Fluxus“ metu, operos dainininkai ir dainininkės bei klasikinės muzikos orkestras nepertraukiamai kartoja paskutines kelias akimirkas iš Wolfgango Amadeus Mozarto operos „Figaro vedybos“ (1786). Videokūrinį Sapiegų rūmų Didžiojoje menėje bus galima stebėti kasdien nuo 10 iki 22 val., visas 12 val. – būtent tiek laiko, kiek truko performansas. Lankytojai su tuo pačiu bilietu tą pačią dieną galės sugrįžti keletą kartų.

Kjartanssonas, sukūręs „Bliss“ 2019-aisiais „Performa 11“ užsakymu, įtraukė atlikėjus į muzikinį ištvermės performansą, o žiūrovams suteikė galimybę panirti į situacijų ir jausmų kartotės tėkmę, kuri sukelia keistą katarsį. Grafas atsiprašinėja iki užkimimo, grafienė, nuolat nugalėdama savo pyktį ir rodydama išskirtinę malonę, atleidžia iki išsekimo, aplinkiniai kaskart džiaugiasi ir žavisi susitaikymu, tačiau ilgainiui vis sunkiau randa entuziazmo ir jėgų, o orkestras ištvermingai palaiko dainininkus, bandydamas įveikti nuolatinio kartojimosi keliamą stresą.

Kjartanssonas sukuria sizifišką procesą – nesibaigiančio atgailavimo skaistyklą, kurioje atsiprašymo ir atleidimo dinamika pamažu atskleidžia, kad nė vienas iš šių veiksmų nėra lengvesnis už kitą. Iš pažiūros įprasta, tradiciškai komiška operos scena, skaidri ir maloni Mozarto muzika ilgainiui įtraukia ir nebepaleidžia. Ji atveria vis daugiau prasminių sluoksnių, kviečia susimąstyti ne tik apie poros santykius, bet ir apie aplinkinių vaidmenį juose, apie patriarchalinės visuomenės normas, atgailos ir atleidimo galią. Kaip „Los Angeles Times“ rašė klasikinės muzikos kritikas Markas Swedas, „Bliss“ genialumas – ne tai, kad Kjartanssonas sustabdo laiką. Jis padaro laiką nereikšmingą.“

Ragnaras Kjartanssonas (g. 1976 m. Reikjavike) 2001 m. baigė Islandijos menų akademiją, taip pat studijavo Karališkojoje menų akademijoje Stokholme. Kjartanssono performatyvi praktika apima įvairias meno sritis. Jo vaizdo instaliacijose, ilgos trukmės performansuose, piešiniuose ir tapyboje juntama kino, muzikos, teatro, vizualiosios kultūros ir literatūros istorijos įtaka. Vaidyba ir inscenizacija tampa pagrindinėmis priemonėmis, kuriomis menininkas siekia perteikti nuoširdžias emocijas ir sukurti žiūrovams autentišką patirtį.

Kjartanssono darbai eksponuoti įvairiose parodose. Neseniai surengtos personalinės parodos ir performansai „Louisiana Museum of Modern Art“, „Kunstmuseum Stuttgart“, „Metropolitan“ meno muziejuje Niujorke, „Barbican“ galerijoje Londone, „Hirshhorn“ muziejuje ir skulptūrų sode Vašingtone, Reikjaviko meno muziejuje, „Palais de Tokyo“ Paryžiuje ir „New Museum“ Niujorke.

Bilietai: https://bilietai.sapiegurumai.lt/lit/events/91