Penkios šiuolaikinio meno ir mados festivalio VIRUS’27 parodos Šiauliuose

Gruodžio 22 d., ketvirtadienį, 17 val. Šiaulių dailės galerijoje (Vilniaus g. 245, Šiauliai) ir 18.30 val. Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) atidaromos net penkios šiuolaikinio meno ir mados festivalio VIRUS’27 parodos.

EGLĖS KARPAVIČIŪTĖS TAPYBOS PARODA „RE-PAINTED“

17.00 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaroma Eglės Karpavičiūtės tapybos paroda „Re-painted“.

Paroda veiks iki 2023 m. sausio 21 d.

Tapytoja yra nuosekli kultūros lauko tyrinėtoja. Jos kūriniai – vaizdiniai komentarai apie tapybą, istoriją, meno institucijas: muziejus, galerijas, parodines erdves. Menininkė stebi ir įamžina kultūros laiką bei jo pokyčius, kalba apie šiuolaikinę meno pateikimo specifiką ir vartojimo įpročius, tapytojo, menininko tapatybę, žiūrovo kaip meno vartotojo vaidmenį, jo (ir savo) tikėjimą bei abejonę paveikslu.

Eglė Karpavičiūtė (g. 1984) – tapytoja. Baigė tapybos studijas Vilniaus dailės akademijoje. Surengė individualių parodų, dalyvavo dešimtyse grupinių parodų Lietuvoje ir svetur. Menininkės darbai eksponuoti prestižinėse meno institucijose (Nacionalinėje dailės galerijoje ir Šiuolaikinio meno centre Lietuvoje, Estijos meno muziejuje KUMU, Šveicarijos PasquArt šiuolaikinio meno centre ir kt.), kūrinių savo kolekcijoje turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, MO muziejus, „Lewben Art Foundation“. 2011 m. E. Karpavičiūtė pateko į prestižinio konkurso „The Sovereign European Art Prize“ finalą Stambule. 2013-aisiais metais menininkei skirta LR Kultūros ministerijos individuali valstybinė stipendija. 2015 m. E. Karpavičiūtė laimėjo pagrindinius prizus dviejuose tarptautiniuose konkursuose „Premio Combat Pize 2015“ ir „Donkey Art Prize“. Dailininkė – daugkartinė konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ finalininkė ir publikos prizo laimėtoja.

EGLĖS NARBUTAITĖS PERSONALINĖ PARODA „PAVĖSIS“

17.00 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaroma Eglės Narbutaitės personalinė paroda „Pavėsis“.

Paroda veiks iki 2023 m. sausio 15 d.

Keistis ar pri(su)sitaikyti? Savo parodoje klausia menininkė. Eksponuojamuose darbuose ji permąsto nuo vartojimo inercijos perkaitusios visuomenes situaciją. Kviesdama atsikvėpti nuo kaitros, ji pati dar ieško to atokvėpio galimybių. Pavėsis tampa malonios vėsos, o kartais – ir hedonistinių poreikių tenkinimo metafora. Šios E. Narbutaitės parodos piešiniams, kaip ir visai jos kūrybai, būdingas humoras, per kurį ji, išvengdama didaktinio tono, kalba apie šiandienai svarbius dalykus, atkreipia dėmesį į globalias problemas, nebijodama pasijuokti iš savęs, išlaisvina ir kitus tai daryti.

Eglė Narbutaitė (g. 1988) baigė performanso meno studijas Londono Kingstono universitete. Yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Eglės gatvės menas puošia šalies ir užsienio pastatų sienas. Ji puikiai pažįstama Šiaulių meno scenai – paskutinis jos projektas Šiaulių dailės galerijoje – muzikinis solo spektaklis „Bliuvė“. Šiuo metu menininkė gyvena ir kuria Vilniuje. „Pavėsis“ – didžiausia iki šiol jos eksponuota personalinė paroda.

NERINGOS POŠKUTĖS- JUKUMIENĖS ŠIUOLAIKINĖS JUVELYRIKOS IR METALO MENO PARODA ,,DEIMANTAI/DIAMONDS”

17.00 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaroma Neringos Poškutės šiuolaikinė juvelyrikos ir metalo meno paroda „Deimantai/Diamonds“.

Paroda veiks iki 2023 m. sausio 15 d.

„You’re diamonds! You are f***** Diamonds! “- norėčiau rėkti. Neabejotinai taikliai taip nusakyčiau deimantų populiarumą juvelyrikos ir vartotojų pasaulyje. Internete, įvairiose socialinėse sklaidos platformose, svetainėse lengvai rasite įvairių patarimų, kaip neapsirikti, kaip išsirinkti tinkamiausią, gražiausią ir t.t. Tai, kad juvelyrikoje šis objektas nėra naujiena ir net nėra nuostaba, o kartais net atspindintys stiliaus ir skonio nuobodos, parodoje specialiai suskamba kitaip. Deimantų čia daug. Tiek, kiek anksčiau niekada neregėjote. O kas jei jūs patys suprasite esantys deimantais, tik to niekada nenujautėte, nežinojote, nesusimąstėte, o kas jei jums po kojų deimantai ir ne kartą juos mindžiojote?..

Deimantai – yra viena kiečiausių natūraliai randamų medžiagų. Tai– grynuolių klasės mineralas, jo cheminė sudėtis – kristalinė anglies modifikacija.
Deimanto žymėjimas visuotinėje ženklų susitarimo sistemoje yra rombo formos įspėjamasis ženklas. Šie ženklai veikia mūsų socialiniame gyvenime ir įspėja sulėtinti greitį ir būti pasiruošusiems prireikus sustoti arba kai laukia ypatinga situacija ar pavojus. šiuolaikiniame greitėjančiame gyvenimo tempe, įspėjamasis ženklas įgyja pavojaus stabilizavimo funkciją. Pavojinga yra ir deimantų prekybos rinka, daug ko mes nežinome ir nesuvokiame, taip, kaip ir meno pasaulyje, o šiuo atveju netgi ir šiuolaikinėje juvelyrikoje. Funkcija ir objektas – parodos konteksto ašis.

Atitolindama kūną nuo juvelyrinio funkcinio objekto stengiuosi užduoti naują uždavinį ir patyrinėti puošimosi ribas ir juvelyrikos funkcionalumą. Iškeliu klausimą: ar kūną puošiame, ar pats kūnas yra papuošalas, fantastiškiausias juvelyrikos kūrinys? Tam, kad galėtume nuo kažko atsispirti, aš pasirenku rombą-deimanto ženklą ir plėtoju jo semantinį krūvį. Plati rombo simbolika neleidžia susikoncentruoti tik geometrijoje, įgyja vizualumo. Mano kūryboje naudojamas rombas įgavo autorinio ženklo bruožų ir bent, kol kas neišsemiamai stimuliuoja.

Parodoje pristatomi kūriniai: instaliacija ir videoperformansas „Dūžiai/Bangs“, paveikslai „Juodasis deimantas/Black Diamond“, „Gifas/Gif“ ir šiuolaikinės juvelyrikos objektai. Rombo simbolika ir funkcija parodos ekspozicijoje absoliučiai atitinka juvelyrikos kontekstualumą.

Ironiškai, bet nuolat galvoje skamba Rihanna’os dainos eilutės: „ „…Shine bright like a diamond / Shine bright like a diamond / find light in the beautiful sea, I choose to be happy /You and I, you and I, we’re like diamonds in the sky…“ , gal dėl to, kad žiema, kad tuoj Šv. Kalėdos!

Rombo simbolika ir funkcija parodos ekspozicijoje absoliučiai atitinka juvelyrikos kontekstualumą, tad kviečiu deimantus permąstyti arba juos suskaičiuoti.
Neringa Poškutė-Jukumienė.

MINDAUGO LUKOŠAIČIO IR VIRGINIJAUS KINČINAIČIO PARODA „EN + TROPĒ“

18.30 val. Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) atidaroma teminė Mindaugo Lukošaičio ir Virginijaus Kinčinaičio paroda „en + tropē“, kurią pristato šiuolaikinio meno festivalis VIRUS’ 27.

Paroda veiks iki 2023 m. sausio 15 d.

„Stebint vienas kito piešinius ir fotografijas socialiniuose tinkluose, į galvą šovė mintis apie bendrą parodą. Kelis metus Mindaugas dalinosi karo nuniokotų ir apleistų namų, griūvančių interjerų ir sulaužytų baldų, nusiaubtų svetainių ir yrančių sienų, išlaužtų durų ir langų ertmių vaizdais. Piešiniai skleidė slogias apleistumo, prievartos, laikinumo ir nesaugumo, benamiškumo ir entropijos nuotaikas. Geopolitiškai tai būdinga Lietuvos situacijai – nuolat užkariaujamai nesaugumo, prievartos ir griuvėsių teritorijai. Kita vertus, griuvėsiai simbolizuoja negebėjimą susitvarkyti su gamtos iššūkiais, tai gali būti namų netvarumo simbolis, nutrūkusių socialinių ryšių išraiška. Visa tai rūpėjo ir man.“
Ištrauka iš Virginijaus Kinčinaičio parengtos anotacijos.

Plačiau apie parodą: https://i.fotomuziejus.lt/oUL1z

JONO STASELIO FOTOGRAFIJŲ PARODA „KAUKIŲ BALIUS“

18.30 val. Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) atidaroma Jono Staselio fotografijų paroda „Kaukių balius“, kurią pristato šiuolaikinio meno festivalis VIRUS’ 27.

Parodos kuratoriai – Birutė Skaisgirienė ir Liutauras Degėsys.

Paroda veiks iki 2023 m. sausio 15 d.

„Ši paroda reportažinės fotografijos priemonėmis demonstruoja, kad ne tik grožio konkursų pasaulis gali būti eksponuojamas kaip iliuzinis, dirbtinis, apsimestinis, nuolat kintantis kaukių – socialinių vaidmenų kaleidoskopas. Fotografijose socialinė tikrovė iškyla kaip nesibaigiantis kaukių balius, kaukių karnavalas.
Nekaltos ir plėšrios, siekiančios išgarsėti ir ištekėti, sėkmės ir vyrų ieškančios merginos. Besimatuojančios smunkančias, krentančias grožio karalienių kaukes. Veikėjai, susigraudinę nuo savo damų apžavų ir bandantys apsimesti tikro grožio mecenatais ir bešališkais vertintojais. Vilkai, besislepiantys už groteskiškų netikrų avinėlių kaukių. Fotografai paparacių kaukėmis, fototechnikos dėka trumpam įgyjantys mistinių galių – išryškinti, padidinti, pagražinti, pagerinti, o gal net ir padedantys laimėti grožio konkurse. Eiliniai žiūrovai, varvinantys seiles ir tenkinantys savo erotines fantazijas, pretenduojantys į grožio konkursų liudininkų ir beveik dalyvių vaidmenis.“
Ištrauka iš Liutauro Degėsio parengtos anotacijos.

Plačiau apie parodą: https://i.fotomuziejus.lt/vgymB

NANCIE NAIVE „BUY ME, GOD”

Jono Staselio parodos „Kaukių balius” metu vyks Nancie Naive performansas „Buy Me God“

„Buy me, God” kadre, lyg mirtinoje baltoje šviesoje, istoriją pasakoja Nancie Naive kūnas bei lėliški drabužiai, jos atsargūs šokio žingsneliai bei valiūkiška šypsena. Nancie šmėruoja kaip virtualybėje, taip realybėje; kaip Danguje, taip ir Žemėje. Ji apsireiškia kaip šiuolaikinė Marija – niekuo neypatinga mergaitė Dievo motinos vardu. (Jos) kūnas tampa duona, duona – pinigais. Kūnas yra XXI amžiaus indulgencija, sakralinė valiuta. Nancie Naive savo nuodėmes išperka savimi, ji parduoda save, aukoja savo kūną Dievui, ji – ir avinėlis, ir žaltys, ji yra dieviška moneta. Jos fantomas pranašauja ne ateities ar praeities, bet šiandienos negandas – keistą nutolusią būtį bei lengvabūdišką tikėjimo žūtį.

Kūrinys sukurtas tarsi triptiko būdu – jis susideda iš dainos, klipo ir gyvo pasirodymo.

Nancie Naive (g. Emilė Skolevičiūtė) – kylanti populiariosios kultūros, šiuolaikinio meno ir kino superžvaigždė, socialinių tinklų persona, įkūnytas kūrybinis superego, pati sau kūrinys, produktas, prekė ir reklama. Ji domisi moters vaidmeniu šių dienų vakarietiškoje visuomenėje, populiariosios kultūros ir krikščionybės sampratų kryžkelėse, tad Nancie nagrinėjamų problemų visumą sutalpina superžvaigždės sąvoka. Superžvaigždė – kruopščiai pateikiamas reprezentacinis šiuolaikinės moters paveikslas, šių dienų ikonografija socialinių tinklų ir nesibaigiančios pasiūlos „kryžiaus karuose”.

Parodos – šiuolaikinio meno ir mados festivalio „Virus’27“ dalis.
Festivalį finansuoja – Šiaulių miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba
Organizatorė – Šiaulių dailės galerija
Pagrindinis informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Partneriai ir rėmėjai: naujienų portalas „Etaplius“, AB „Šiaulių bankas”, UAB „Laurema”, Vilniaus rotušė, UAB „Gorila reklama”, MO muziejus, „The Rooster gallery“, „Meno niša“ galerija, Valstybinis Šiaulių dramos teatras, Šiaulių lengvosios atletikos ir sveikatingumo centras