• Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
.

Paslaptingasis litvakų dailininkas Simonas Karczmaras –  parodoje „Švytintys štetlai“ AP galerijoje

Nepriklausomybės Lietuvoje atgavimas atvėrė galimybes ne tik mūsų menininkams pristatyti savo kūrybą plačiajam pasauliui, bet ir išeivių palikimui sugrįžti į Lietuvą. Tarp svarbių mūsų šalies istorijos kūrėjų yra tokių, kurie čia niekada negyveno, tačiau viešnagės Lietuvoje dėl vienokių ar kitokių priežasčių padarė svarią įtaką jų kūrybinei veiklai. Vienas tokių autorių – žydų kilmės dailininkas Simonas Karczmaras (1903–1982), su kurio kolekcija nuo 2018 metų vis dažniau turi progą susipažinti ir Lietuvos meno mylėtojai. Gegužės 31 d. 18 val. „AP galerijoje“ pristatoma proginė menininko paroda „Švytintys štetlai“.

Pasaulio menininkas ir Lietuva

„Kiekviena siena – pergamentas, kiekvienas akmuo – šventas raštas“, –  rašė poetas Moišė Kulbakas. Gatvės, namai, nusitrynę tarpukario laikų parduotuvėlių užrašai, šviesos, krentančios pro senų arkų vingius… Žmogus nuolatos veikiamas aplinkos, tačiau ne visada jos detales pastebi ir geba perprasti.

Apie istorinės žydų bendruomenės gyvenimą Lietuvoje iki šiol į praeivius nebyliai kreipiasi miestų ir miestelių paveldas, jų architektūra, praeities ir dabarties menininkų kūriniai. Įdomių asmenybių istorijas užmaršino laikas ar geografiniai atstumai, tačiau dėka įvairių Nepriklausomybės laikotarpio tyrėjų bei visuomenininkų iniciatyvų jos vėl pasiekia mūsų interesų laukus.

Dailininkas Simonas Karczmaras – vienas tokių autorių, kurio ryšiai su Lietuva siejosi tik per vaikystės viešnages pas senelius Dieveniškėse, tačiau jo palikta meninė kolekcija praplečia mūsų šalies istorijos diskursą ir leidžia pažvelgti į gyvenimą, kuris vystėsi viename iš Lietuvos štetlų (žydų miestelyje).

Menininkas gimė ir užaugo Varšuvoje, didžiąją dalį savo gyvenimo metų praleido Prancūzijoje ir Izraelyje, žiemoti vykdavo į Niujorką, todėl laikė save pasaulio piliečiu. Nors jaunystėje mokėsi meno mokyklose Varšuvoje ir garsiojoje Paryžiaus l’Ecole des Beaux Arts, jo kūrybinė veikla nutrūko prasidėjus Antrojo pasaulinio karo įvykiams, o atsinaujino tik antroje gyvenimo pusėje. Nuo 1959 metų S. Karczmaro tapyba, litografijos, medžio raižiniai pristatyti daugiau nei šimte parodų Kanadoje, JAV, Meksikoje, Izraelyje – Ramat Gano miesto muziejuje, Teodoro Herclio institute, Centro meno galerijoje, Murray and Greenfield galerijoje Niujorke, Klutznicko ekspozicinėje salėje Vašingtone ir t. t. Tačiau Lietuvoje šio menininko pavardė pradėjo skambėti tik 2018 metais, išpildžius S. Karczmaro ir jo žmonos Nadios valią, kad visa kūrinių kolekcija būtų perkelta į senelių tėviškę.

Vaikystė Dieveniškėse paslėpta simboliuose

Būtent Dieveniškės, įsikūrusios pietryčių Lietuvoje, tapo vienu pagrindinių menininko įkvėpimo šaltinių. Nors autorius gyveno kitose šalyse, tačiau vaikystė, praleista pas senelius mažame miestelyje, padarė didžiulę įtaką visai jo kūrybinei veiklai.

S.Karczmaro meninė raiška kupina simbolizmo, abstrahuotų formų, modernizmo primityvistams būdingų elementų. Net jei realios istorijos ir veikėjai pridengti fiktyviu meniniu drabužiu, Karczmaro kūryba artima dokumentikai. „Turgaus vaizdai“, „Meilė, vestuvės ir vaiko gimimas“, „Jauno mėnulio laiminimas“, „Sinagoga“, begalės kitų Dieveniškių būties ir buities vaizdinių atsidūrė tapybos bei grafikos darbuose. O personažai ir siužetai persikėlė ir apsigyveno senojo Cfato skersgatviuose, turgaus aikštėse ir miestovaizdžiuose. S. Karczmaras nedalino savo kūrybos į etapus, lygiagrečiai vaizdavo savaip suvoktą štetlo sampratą Dieveniškių ir Cfato fone.

Užupyje atidaromos parodos „Švytintys štetlai“ kuratorės ir „S. Karczmaro kūrybos namų“ vadovės Rūtos Ostrovskajos teigimu, ši kolekcija yra išskirtinis meno reiškinys, nes žiūrovai turi retą progą vieno menininko kūriniuose pamatyti štetlo, ne vieną šimtmetį gyvavusio Lietuvoje, kasdienybę, šventes ir tradicijas.

„Iki S. Karczmaro darbų mes neturėjome žydų kilmės menininko, kuris būtų taip nuosekliai fiksavęs štetlo gyvenimą ir tradicijas. Mes apie tai šnekame, skaitome, bet vizualiuose menuose situacija gerokai skurdesnė“, – pasakoja R. Ostrovskaja.

Viename paveiksle vaizduojamas berniukas, sėdintis prie trijų liepsnelių žvakidėje. Tai ne šiaip žvakidė, o ritualinė aštuoniašakė chanukija, kurioje švenčiant Chanuką kasdien uždegama nauja žvakė. Kitame kūrinyje vyras veda berniuką link palapinę primenančios trobelės, tačiau ji butaforinė ir būna pastatoma tik Sukoto šventės metu – visą savaitę šeima ten gyvena, meldžiasi, bendrauja. „Atrodytų, tarsi paveiksle vaizduojamas veikėjas eina link trobos, tačiau jis ne šiaip eina, o skuba, nes artėja Šabas, o saulė beveik nusileidusi. Tai labai vertinga informacija ir palikimas, nes, pasitelkę S. Karczmaro paveikslus, galime edukuoti žmones, atskleisti vaizdinyje paslėptus simbolius, kurie matomi tik žydų tradicijas išmanantiems žiūrovams. Dabar turime galimybę pro plyšelį pažvelgti į tą nutrūkusį štetlų gyvenimą“, – pasakoja  AP galerijoje pristatomos parodos kuratorė.

Karas, švytintys štetlai, Cfato ir Užupio jungtys

Parodos pavadinimas „Švytintys štetlai“ pasirinktas neatsitiktinai. S. Karczmaro kūriniai, ypač tapyba, kupini specifinės šviesos, vos ne mistinio švytėjimo. Ne tik iš architektūros, bet ir iš švelnios purpurinės, žalsvos ir gelsvos spalvų, persunkusių lauko erdvę, žiūrovas gali atpažinti Dieveniškių miestelį, jam būdingą atmosferą.

Pasak R. Ostrovskajos, štetlas – sumažintas visatos modelis, S. Karczmaro nešiotas visos žemiškosios kelionės metu, jo kūryboje įgavo pavidalą, persmelktą vaikystės vaizdiniais ir pastebėjimais. Papildomą impulsą suteikė jidiš kalba skaitytų pasakojimų įspūdžiai. Dailininko darbai, apkeliavę pusę pasaulio, šiandien simboliškai atkeliautų į vaikystės namus.

„Šviesa – vienas svarbiausių S. Karczmaro paveikslų elementų. Dieveniškių štetlo gyvenimas skendi jaukioje, gelsvai auksinėje šviesoje. Joje – chatos, žmonės, kasdienio gyvenimo ir švenčių scenos. Cfato,tarsi štetlo analogo Izraelyje, serijos darbuose kai kurie siužetai atsikartoja, kai kurie jų nauji, tačiau auksinį švytėjimą pakeičia išblyškęs, intensyvios Izraelio platumų šviesos paveiktas koloritas. Gyvenimo vaizdai paskęsta jau kitoje, kaitra alsuojančioje kasdienybėje. Hebrajiškai „šviesa“ (אור) reiškia ir dvasinę šviesą. Karczmaro kūriniai kupini gyvenimo džiaugsmo“, – pasakoja kuratorė.

Naujos parodos vieta pasirinka neatsitiktinai ir kupina proginių jungčių. Nuo 1962 metų S. Karczmaras periodiškai gyveno Cfato mieste, garsėjančiame kabalos tradicijomis ir itin aktyvia meno bendruomene. Šiuo aspektu Cfatas turi daug panašumų su meniškuoju Užupiu, kuris ne vieną šimtmetį buvo gausiai apgyvendintas žydų.

Be to, šiemet Vilnius mini 700-ąsias, Izraelio valstybė – 75-ąsias, Cfato meno bendruomenė – 70-ąsias, Užupio Respublika – 25-ąsias susikūrimo metines, o S. Karczmaras ir jo sūnus Natanas Karczmaras – 120-ąsias ir 90-ąsias gimimo sukaktis. Būtent sūnaus dėka buvo įvykdyta Simono ir Nadios valia, kad Karczmaro darbai sugrįžtų į Lietuvą. Simboliška ir tai, kad būdamas meno lauko žmogumi N. Karczmaras dabar reziduoja Užupyje.

Parodos žiūrovai „AP galerijoje“ turės galimybę ne tik prisiminti bei paminėti visas šias progas, bet ir patyrinėti menininko kūrybinį palikimą tiek parodoje pristatomuose darbuose, tiek kataloge, edukacijose.

S. Karczmaro paroda „Švytintys štetlai“ eksponuojama gegužės 22 – birželio 18 d. „AP galerijoje“ (Užupio g. 24, Jono Meko Skersvėjis). Oficialus parodos pristatymas įvyks gegužės 31 d. 18 val.