• Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
.

Parodų ciklas „Jaunųjų platforma“: Julijos Račiūnaitės paroda „Iš privačios kolekcijos“ Kauno paveikslų galerijoje

Vasario 1 d., ketvirtadienį, 18 val. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16, Kaunas) įvyks parodų ciklo „Jaunųjų platforma“ Julijos Račiūnaitės parodos „Iš privačios kolekcijos“ atidarymas.

Parodoje „Iš privačios kolekcijos“ pristatomos keturios temos, vystytos 2016–2024 m. laikotarpiu. Tai du autoriniai ir du kartu su bendraautorėmis Inga Navickaite-Drąsute bei Anta Marija Antanavičiūte įgyvendinti projektai: skaitmeninės tapybos ciklas apie pakelių ir paplenčių peizažo kaitą per pastaruosius dešimtmečius „Neišvengiamas gamtovaizdis“; meninis tyrimas „Kreivuolis. Kodėl architektūra kalba gyvačių kalba?“, pristatantis Lietuvos rekreacinėms erdvėms būdingą architektūrinį kreivuoliškų pavėsinių reiškinį (bendraautorė Anta Marija Antanavičiūtė); tekstų ir fotografijų serija „Lipti į“, pasakojanti Kauno laiptų, fontanų, plytų, bendrabučių, zoologijos sodo ir muziejaus bei antkapinių paminklų istorijas (bendraautorė Inga Navickaitė-Drąsutė); mažųjų fotografinių kolekcijų ciklas „Menki juokai“, fiksuojantis Vilniuje ir Kaune aptinkamus, dažniausiai kamerinius, artefaktus bei reiškinius.

Polinkis kolekcionuoti yra įvairioms gyvybės formoms (žmonėms, paukščiams, vabzdžiams, graužikams, vėžiagyviams), tarp jų ir parodos autorei, būdinga savybė, įsitaisiusi kažkur tarp neįpareigojančio hobio, organizuotos manijos ar obsesinio-kompulsinio sutrikimo. Parodai atrinkti kūriniai ir jų ciklai, kurie iš dalies seka tipologiško objekto dokumentavimo tradicija. Be to, jų sudarymui, panašiai kaip ir viešai prieinamoms muziejinėms kolekcijoms, būdingas esamų rinkinių kuravimas ir naujų formavimas, vykdomos ekspedicijos bei tyrimai, siekiant kolekciją papildyti naujais radiniais ir pagilinti žinias apie turimus, radinių klasifikavimas tobulinant, plečiant ar siaurinant tipų apibrėžimus.

Bendra kolekcionavimo praktika vengia vienareikšmio apibrėžimo. Vis dėlto galima būtų išskirti, kad kolekcionavimo veikla apima: 1) daiktų / reiškinių rinkimą ne utilitariniais tikslais; 2) savybinį santykį tarp surinktų daiktų / reiškinių ir 3) subjektyvų savininko santykį su jais[1].

Šiuos bruožus galima pritaikyti ir didžiajai daliai pastarąjį dešimtmetį J. Račiūnaitės vystytų darbų. Daugumai jų pradžią davė ilgai išmaniojo įrenginio atmintinėje kauptos ar privačiuose pokalbiuose gromuluotos reiškinių kolekcijos, galų gale įvairiomis formomis, technikomis ir progomis iš privatybės pasislinkusios į viešumą.

Julija Račiūnaitė plėtoja plataus spektro kūrybinę veiklą: kuria skaitmeninės tapybos, iliustracijos, fotografijos, grafikos srityse, vysto kultūrinius tyrimus, rašo autorinius tekstus, dirba kultūros žurnalistikos srityje.

Paroda veiks: 2024 02 01 – 03 31

Parodos atidarymo renginys nemokamas, kitomis dienomis su muziejaus lankytojo bilietu.

[1] Remtasi Susan Pearce knyga „On Collecting: An Investigation into Collecting in the European Tradition (Collecting Cultures)“.