Paroda „Tai kokia gi čia klinika?“ Vilniaus paveikslų galerijoje

Lapkričio 19 d., antradienį, 18 val. LNDM Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilnius) įvyks parodos „Tai kokia gi čia klinika?“ atidarymas.

Parodoje pasakojama apie dabartinės galerijos patalpose XIX a. pabaigoje veikusias Vilniaus universiteto Terapijos, Chirurgijos ir Akušerijos klinikas. Lankytojai susipažins su pacientų ligų istorijomis, išvys to meto medicinos diagnostikos instrumentus, klinikose dirbusių medicinos daktarų mokslo darbus, garsiausių XIX a. Vilniaus gydytojų portretus, anatominius piešinius ir kaltūną – anuomet laikytą nepagydoma liga. Parodą lydės Andriaus Sniadeckio skaitymai, viešos paskaitos, edukaciniai užsiėmimai. Paroda „Tai kokia gi čia klinika?“ veiks iki 2025 m. kovo 16 d.

„Lietuvos nacionalinis dailės muziejus yra unikali istorijos ir meno mozaika, kurioje švyti didelės vertės meno kūrinių kolekcija ir su Lietuvos istorijai reikšmingomis asmenybėmis, įvykiais ir kultūros etapais susiję pastatai. Džiaugiuosi, kad Vilniaus paveikslų galerija grąžina Vilniui intriguojančią XIX a. Chodkevičių–Puslovskių rūmų istoriją. Tikiuosi, kad visai netrukus miesto urbanistinį ir atminties audinį meniškais pasakojimais praturtins Radvilų rūmų dailės muziejaus pastatai“, – sako LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.

„Stengiamės, kad lankytojai pažintų ne tik senąją dailę, bet ir jos namais tapusį pastatą. Buvusių Chodkevičių–Puslovskių rūmų istorija, ypač jos vėlesnė atkarpa – XIX amžius, vis dar laukia tyrėjų žvilgsnio. Tad džiaugiamės, kad profesoriaus Andriaus Sniadeckio skaitymai ir paroda vyks būtent čia – juk įsteigus Vilniaus medicinos-chirurgijos akademiją kaip tik šiai institucijai 1834 m. buvo perduotas rūmų pastatas, o netrukus apgyvendinti profesoriai ir studentai, vyko paskaitos“, – pasakoja LNDM Vilniaus paveikslų galerijos direktorė dr. Aistė Bimbirytė.

Dešinės akiduobės srities tumoras. Vaiko galvos piešinys iš priekio ir iš dešiniojo šono. 1800. Akvarelė. Vilniaus universiteto biblioteka

Vilniaus universiteto Terapijos klinikos 220-osios metinės

XIX a. pradžioje Vilniaus universitetas tapo viena didžiausių ir svarbiausių aukštojo mokslo įstaigų Rytų Europoje: veikė keturi fakultetai, teorines ir praktines disciplinas dėstė aukščiausio lygio specialistai, pakviesti iš Vakarų Europos, funkcionavo Medicinos institutas, kuriame nemokamai mokėsi gabūs medicinos studentai, Motinystės ir Vakcinacijos institutai, sėkmingai veikianti ir gyvuojanti Vilniaus medicinos draugija. Šiame klestėjimo etape prof. Andriaus Sniadeckio iniciatyva 1805 m. buvo įkurta Vilniaus universiteto Terapijos klinika. Tai tapo  svarbiu ne tik universiteto, bet ir viso Vilniaus miesto įvykiu.

LNDM Vilniaus paveikslų galerijoje pristatoma paroda „Tai kokia gi čia klinika?“ kvies lankytojus paminėti Vilniaus universiteto Terapijos klinikos 220-ąsias metines ir Vilniaus universiteto klestėjimo simboliu tapusį charizmatiškąjį mokslininką prof. Andrių Sniadeckį, XIX a. pirmoje pusėje telkusį šviesiausius protus. Jam atminti Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka ir Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrija jau daugiau nei dešimtmetį organizuoja Andriaus Sniadeckio skaitymus. Šiais metais renginys vyks LNDM Vilniaus paveikslų galerijoje lapkričio 29 d., penktadienį, 16 val.

Akušerinės replės. Metalas. XIX a. pab. – XX a. pr. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos istorijos muziejus

Kaip XIX a. pradžioje buvo gydomi pacientai Vilniuje?

Paroda „Tai kokia gi čia klinika?“ lankytojams leis pažvelgti, kas prieš daugiau nei du šimtus metų vyko LNDM Vilniaus paveikslų galerijos erdvėse, kaip tuometiniais pažangiausiais metodais buvo gydomi sergantys vilniečiai.

„VU klinikose buvo atliekamos pirmosios neurochirurginės ir kitų sistemų chirurginės operacijos, taikytas klinikinis-anatominis metodas, daromos mirusių ligonių autopsijos, klinikinė diagnozė patvirtinama remiantis pomirtiniais radiniais. Nors įvairios ligos XIX a. pr. Vilniaus universiteto klinikose daugeliu atvejų vertintos pirmiausia kaip biologinis ir patologinis fenomenai, atsiribojant nuo metafizinių aiškinimų ir liaudies prietarų, kai kurios nervų ligos apibūdintos pasitelkiant mitologinius ir demonologinius aiškinimus, o kaltūnas buvo suvokiamas kaip endeminė Lietuvos ir Lenkijos kraštui būdinga liga, pažeidžianti ne tik odą ir jos priedus, bet ir nervų sistemą, vidaus ir kitus organus“, – pasakoja viena iš parodos kuratorių dr. Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė.

Pasak parodos kuratorių, Vilniaus klinikose buvo taikomi ir kitose Vakarų Europos miestų klinikose prigijusios praktikos: kartotiniai kraujo nuleidimai, gausaus viduriavimo ir vėmimo skatinimas, dirbtinių opų odoje atvėrimas naudojant ėsdinančias medžiagas ir karštį, pūslių ligonio odoje susidarymo skatinimas tepant tepalais su kantaridžių milteliais, sunkiųjų metalų druskų naudojimas sunkiems ligoniams gydyti ir kt.

„Tai kokia gi čia klinika?“ – atsakymą į šį klausimą galės rasti kiekvienas parodos lankytojas.

Kaltūnas. Žmogaus plaukai. Lietuvos sveikatos mokslų Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus

Rengėjai: LNDM Vilniaus paveikslų galerija, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrija, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos etikos, teisės ir istorijos centras, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos istorijos muziejus, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika

Partneriai: Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos ir farmacijos istorijos muziejus
Andriaus Sniadeckio skaitymų koordinatoriai: Birutė Railienė, Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė
Parodos koordinatoriai: Aistė Bimbirytė, Augustina Ivanauskaitė
Parodos kuratoriai: Birutė Railienė, Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė, Saulius Špokevičius, Aistis Žalnora
Parodos dailininkė Miglė Datkūnaitė

Rėmėjai: „Thermo Fisher Scientific Baltics“, Rūta ir Rimvydas Baranauskai

Eksponatus parodai skolino: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos istorijos muziejus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos ir farmacijos istorijos muziejus, Rimvydas Baranauskas, Žygimantas Juodeikis, Birutė Railienė, Laima Petrauskienė, Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė, Saulius Špokevičius