Paroda „Stasio Ušinsko marionetės ir tarptautinė modernizmo estetika“ Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje

Gegužės 5 d., ketvirtadienį, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaun) pradeda veikti paroda „Stasio Ušinsko marionetės ir tarptautinė modernizmo estetika“.
Stasys Ušinskas (1905–1974) – viena brandžiausių ir novatoriškiausių Lietuvos meno asmenybių, unikaliai sintezavusi lietuviškos mokyklos ir avangardistinių XX a. Vakarų Europos meno krypčių pasiekimus. Tai įvairiapusis menininkas, kurio kūryba apima daugelį sričių. Jis buvo tapytojas, grafikas, vitražistas, scenografas, pedagogas, lėlininkas.
Ne vienoje srityje Ušinskas buvo pirmeivis: dailininkai jį laiko monumentaliosios lietuvių tapybos pradininku – lietuviškos vitražo mokyklos įkūrėju; kinematografininkai – pirmojo garsinio marionečių filmo autoriumi; lėlininkai jį vadina profesionalaus Lietuvos lėlių teatro pradininku. Dėl išskirtinės veiklos lėlių teatro srityje 1933–1940 m. Ušinskas dar tituluojamas „autorinio teatro“ bei „dailininko teatro“ pirmeiviu. Visa Stasio Ušinsko kūryba gali būti priskirta meniniam avangardui. Nėra lengva menininko kūrybą aprėpti vienu žvilgsniu, todėl dažniausia jo palikimas tyrinėjamas atskiromis sritimis. Šioje parodoje pristatoma viena jo kūrybos sričių – marionetės.
Po 1925–1929 m. tapybos studijų Kauno meno mokykloje dailininkas išvyko į Paryžių. Ten susidomėjo lėlių teatro istorija, senovės kinų ir japonų lėlėmis. Alexandros Exter meninių idėjų įkvėptą Stasį Ušinską domino ne pasyvus iliustravimas, bet dinamiškos ir konstruktyvios formos teatras, žmogaus figūros ir daikto erdvėje problemos. Jis turėjo išspręsti galybę techninių dalykų – priversti lėles judėti, suteikti joms išgyvenimus, išreikšti mimiką, surasti kiekvienai charakteringą išorę.
Pirmą spektaklį su savo lėlėmis S. Ušinskas kūrė pagal rašytojo Antano Gustaičio pjesę „Silvestras Dūdelė“ (režisieriai Henrikas Kačinskas ir Vladas Fedotas Sipavičius, kompozitorius Viktoras Kuprevičius, lėles gaminti padėjo Petras Svidras). Premjera Kaune įvyko 1936 m. gegužės 6 d. Ši data laikoma profesionalaus Lietuvos lėlių teatro įkūrimo diena ir kasmet minima kaip lėlininkų profesinė šventė.
1938 m. Ušinskas sukūrė pirmąjį garsinį aštuoniolika minučių trunkantį marionečių kino filmą Lietuvoje „Storulio sapnas“. 1939 m. filmas parodytas Niujorke. 1940 m. gegužės 28 d. S. Ušinsko sukurta marionečių technologija užpatentuota Jungtinėse Amerikos Valstijose. Filmu susidomėjo JAV animacinių filmų bendrovė „Dalcompany“. Ji nupirko „Storulio sapną“ ir užsakė dailininkui pastatyti naują filmą H. K. Anderseno pasakos „Lakštingala“ motyvais, tačiau prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas sutrukdė šią idėją įgyvendinti.
2019 m. birželio 4 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo teikimu S. Ušinsko marionečių filmas „Storulio sapnas“ ir dailininko dukters Rasos Ušinskaitės šeimos archyve saugomi filme vaidinusių marionečių brėžiniai yra pripažinti nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įrašyti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.
Parodoje rodomos Stasio Ušinsko marionetės – viena unikaliausių kolekcijų, saugomų Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje.
Parodos rengėjai: Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Parodos partneriai: Kauno valstybinis lėlių teatras, Vilniaus teatras „Lėlė“
Paroda veiks: 2022 05 05 – 08 28
Rygoje paskelbti konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ laureatai – pagrindinis apdovanojimas skirtas Estijos menininkui
LATGA tyrimas: dauguma vizualiųjų menų autorių už parodas negauna jokio atlygio
Judančių vaizdų festivalis „Videogramos“: apie judėjimą tarp vietų, žmonių ir pasaulių
Laiškų kelionės. Iš voko – į parodinę erdvę. Pokalbis su menininke A. Maknyte apie šiandien egzotiškai atrodančią komunikacijos formą – laišką, požiūrį į privatumą bei radybas blusturgiuose
Imanto Selenio fotoalbumas „Nostalgijos sala“ – sugrįžimas į Vilniaus mikrorajonų atmintį
Galerija „Meno parkas" pristato Simonos Žemaitytės kūrinį mugėje „Loop Fair“ Barselonoje
Lietuviškos premjeros Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje – Gerdos Paliušytės ir Andriaus Arutiuniano kinematografiniai horizontai
Klasikinis menas susitinka su gatvės menu: ant Vilniaus kolegijos sienos atgimė Algirdo Petrulio šilkografija
Naujas kūrinys Vienybės aikštėje – Kauno miesto istorija įrašyta bronzoje
Trakuose įsikurs pirmoji Lietuvoje tarptautinė rašymo rezidencija „April“
Baltijos menininkų dialogas plinta – jaunųjų tapytojų paroda pirmą kartą atidaryta Rygoje
„Stasys Museum“ kviečia: edukacijų programa atvira mokykloms, miesto gyventojams ir svečiams