.

Paroda „Šabakštyno retro“ Šiaulių dailės galerijoje

Rugsėjo 12 d. 12.00 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaroma paroda „Šabakštyno retro“.

 Retrospektyvinė Šiaulių dailininkų darbų paroda, skirta Lietuvos dailininkų sąjungos ,,Šiaulių dailininkų organizacijos 50-mečio” paminėjimui. Šiaulių miesto dailės galerijoje eksponuojami darbai sukurti nuo septintojo dešimtmečio iki šiandienos.

Parodos dalyviai: Povilas Anikinas, Gražina Arlauskaitė-Vingrienė, Edmundas Birgėla, Rimantas Tomas Buivydas, Ričardas Garbačiauskas, Eduardas Juchnevičius, Vaidotas Janulis, Donatas Lukoševičius, Sigitas Prancuitis, Aloyzas Toleikis, Vitolis Trušys, Raimondas Trušys, Vytautas Tribandis, Aldona Visockienė, Antanas Visockis, Viktorija Visockytė, Romanas Vilkauskas, Vaclovas Zigmantas.

Ach, tas Šabarkštynas…

Šiauliuose ilgus metus egzistavo toks „Šabarkštynas”, palikęs ryškų pėdsaką miesto dailės gyvenime. Šis žodis turi savo atsiradimo istoriją, susijęs su konkrečia vietove, dailininkų vardais ir jų veikla. Taigi iš kur jis, tas „Šabarkštynas”?

Nuo Šiaulių katedros kapinių link pakalnėn ėjusi gatvelė dėl pelkėtos vietos buvo neapstatyta namais. Tiesa, dar prieš Antrąjį pasaulinį karą vienas žmogus toje vietoje, prieš pat kapinių vartus, pasistatė kuklų mūrinį namelį plokščiu mediniu stogu. Jis išliko nesudegęs, liko lyg ir be savininko. Apie 1970 metus į šį pastatą, kaip netinkamą gyventi, atkreipė dėmesį valdžia ir nusprendė, kad jame galima įrengti augančio dailininkų kolektyvo dirbtuves. Todėl buvo atliktas remontas, primūrytas antras aukštas, įrengtos ir dailininkams padalytos dirbtuvės. Po to pastatytas papildomas nemažas priestatas, jame buvo ne tik dirbtuvės, bet ir butai. Juose apsigyveno tapytojai Vitolis Trušys, Gražina Arlauskaitė-Vingrienė, skulptorius Donatas Lukoševičius, grafikai Tomas Rimantas Buivydas, Vaclovas Zigmantas, vienas butas skirtas architektams, o dalis dailininkų turėjo čia tik dirbtuves: Eduardas Juchnevičius, Romanas Vilkauskas, Antanas Visockis, Raimondas Trušys, Sigitas Prancuitis. Šio pastato pusrūsyje įsitaisė ir Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių valdyba, ilgesnį ar trumpesnį laiką čia dirbo valdybos pirmininkai ir jos nariai: Aloyzas Toleikis, Vitolis Trušys, Antanas Visockis, Eduardas Juchnevičius, Vytautas Tribandis, Ričardas Garbačiauskas, Povilas Anikinas, Vaidotas Janulis ir kt.

Tarp to pastato ir kapinių buvo išlikęs tirštais krūmais prižėlęs plotelis, kuriame įsikūrė tuo metu menkai žinomas dailininkas Edvardas Ganusauskas. Viduryje tų krūmų jis buvo įsirengęs palapinę ar kaip kitaip bepavadinsi tą gyvenamąjį būstą. Jis ten gyveno, nakvodavo. Į tą būstą vedė klampus takelis. Jis pats sakė gyvenąs šabarkštyne, ir tas vardas pamažu prigijo visam dailininkų namui ir jo aplinkai.

„Šabarkštyne”, jo dirbtuvėse, vyko intensyvus kūrybinis darbas, dailininkų sambūviai, valdybos saliukėje buvo ruošiamos nedidelės tradicinės ir eksperimentinės parodėlės pagal E. Juchnevičiaus sugalvotą pavadinimą „riparia”.

Apie 2010-uosius metus „Šabarkštynas” pradėjo gesti: dalis vyresniosios kartos dailininkų iškeliavo Anapilin, dalis įsigijo kitus butus, kitur išsikėlė ir Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus valdyba. Bet šiauliečių ir ypač jaunimo sąmonėje „Šabarkštynas” išlieka kaip kažkas tokio svarbaus, į tą pastatą tarp medžių vis rodant pirštu, kai pravažiuoji Ežero gatve…

Vytenis Rimkus