Paroda „Miško atlasas“ Marcinkonių stoties galerijoje

Rūdninkų giria, 2015, 2022 ir 2025 metų spektrinė analizė, atlikta naudojant viešai prieinamus „Landsat 8“ nuotolinio stebėjimo duomenis (6-ąją juostą, skirtą kietiems paviršiams stebėti). Mėlyna spalva žymi erdves, atsivėrusias po miško iškirtimo. Jurga Daubaraitė, Jonas Žukauskas, 2025

Birželio 14 d., šeštadienį, 15 val. Marcinkonių stoties galerijoje (Kastinio g. 1C, Marcinkonys) įvyks parodos „Miško atlasas“ atidarymas.

Kiekvieną būdą matyti Lietuvos žaliąjį rūbą lemia pasirinkta optika, suformuota stebinčiojo interesų ir visos prietaisų bei metodų grandinės. „Miško atlasas“ – tai procesinė paroda, kviečianti įžengti į miško tankmę pačiame jos viduryje – be pradžios ir pabaigos – į atspaudų konsteliaciją, dėliojamą gretinant miško vaizdų įvairovę. Parodoje pateikiami vaizdai, fotografijos, diagramos ir žemėlapiai kartografuoja viešai prieinamus erdvinius duomenis, atspindinčius miškų erdvinę kaitą, seka medienos ruošą, jos medžiagų cirkuliaciją, pramonės gamybos grandines bei su tuo susijusias technologines inovacijas.

Kultūroje įsigalėjusi tvarumo sąvoka, šiandien apibūdinanti tiek produktus, tiek jų gamybai naudojamų resursų atsinaujinimą, istoriškai kilo iš miško erdvėje vykdomų darbų: ji siejama su efektyviu miško kirtimo ir sodinimo cikliškumu bei miško eksploatavimu, orientuotu į tiksliai apskaičiuojamus ir planuojamus atsinaujinančius medienos išteklius. Metodai ir įrankiai, sukurti šiai apskaitai, ilgainiui suformavo ir mūsų būdą matyti miško buveines – siekiant kuo efektyviau išgauti medieną, miško erdvė buvo schematizuota, supaprastinta, apibrėžta skaičių lentelėmis. Užpelkėjęs gruntas buvo sausinamas, medžių tankmė retinama, sudarant palankias sąlygas augti tvirčiausiems ir tiesiausiems medžiams.

Šiame procese buvo prarasta atmintis ir gebėjimas matyti mišką kaip ilgą laiką formuotą, neįžengiamą, gyvybės įvairovės kupiną erdvę. Dabar šis vaizdinys rekonstruojamas pasitelkus aplinkosaugos intereso vedamą vaizduotę. Būtent ja remiasi besiplečiantis judėjimas ir kultūrinė kaita, dėl kurios tampa įmanoma plėsti saugomas teritorijas ir išsaugoti ekosistemų įvairovę siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos.

Miškas – tai įtampos erdvė, formuojama daugybės interesų. Būdai, kaip jį matome, taip pat yra kultūros praktikų rezultatas. „Miško atlasas“ skirtas nujausti žiniją ir vaizduotę –  susiejančią skirtingas sritis ir atveriančią fragmentuotą miško erdvėje veikiančių santykių vaizdą ir ateitybę.

„Miško atlasas“ pristatomas šeštadienį, birželio 14 d., Marcinkonių stoties galerijoje. Tuo pačiu metu, kitame miške, kitoje kultūros įstaigoje – Nidos meno kolonijoje – atidaromos „Neringos medienos dirbtuvės“, kurias veda reziduojančių stalių kolektyvas „gemeinsam bauen wir neu“. Šioje parodoje eksponuojami Neringos miško architektūros projekto dalyvių darbai, sukurti nuo 2020 metų.

„Miško atlasas“ – tai Neringos miško architektūros projektas.

Tyrimas ir vaizdai: Jurga Daubaraitė ir Jonas Žukauskas

Kartografijos asistentė: Augusta Fišerytė

Organizuoja: VšĮ „Verpėjos”

Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba ir Varėnos savivaldybė

Paroda veikia 2025 m. birželio 14 d. – liepos 13 d.

Parodą aplankyti galima šeštadieniais – sekmadieniais, 12.00-17.00 val, arba iš anksto susitarus tel. 061416255.