Paroda „Ludolfas Libertas (1895–1959). Hipnotizuojantis art deco spindesys“ Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje

Camille’is Saint-Saënsas. Opera „Samsonas ir Dalila“. Valstybės teatras, Kaunas. 1931. Režisierius Teofanas Pavlovskis, dirigentas Mykolas Bukša, choro vadovas Julius Štarka, baletmeisteris Teodoras Vasiljevas. Scenovaizdžio maketo dalis. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

Birželio 12 d., ketvirtadienį,  17:30 val. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41, Vilnius) vyks parodos „Ludolfas Libertas (1895–1959). Hipnotizuojantis art deco spindesys“ atidarymas.

Šiais metais art deco stiliui sukanka 100 metų. Šis dekoratyvaus meno stilius ir dizaino judėjimas sujungė senovės įtaką su futuristine vizija. Būtent Latvijoje art deco stilius buvo įsišaknijęs giliausiai, lyginant su kitomis Baltijos šalimis.

Ludolfas Libertas buvo vienas ryškiausių art deco stiliaus atstovų Latvijoje. XX a. trečiasis–ketvirtasis dešimtmečiai Latvijos nacionalinėje operoje buvo scenografo Liberto epocha. Menininkas dirbo ir Valstybės teatre Kaune. Libertas diktavo tendencijas, darė įtaką kolegoms, buvo kritikų ir žiūrovų dėmesio centre. Jo spektakliai nepalikdavo abejingų: daugelis žavėjosi ir plojo scenografijai, kiti priekaištaudami kritikavo, kad ji pernelyg sąlygiška, marga ir nesaikingai dekoratyvi.

Nepaisant to, šiuolaikinė latvių visuomenė jį prisimena kaip tapytoją ir grafiką. Lietuvos teatro, muzikos ir kino darbuotojos dailėtyrininkės Živilė Ambrasaitė-Gailiešienė ir Aušra Endriukaitienė lankėsi Rygoje, kur tyrė ir sistemino dailininko kūrybinį palikimą, susijusį su jo darbu Kauno Valstybės teatre, o vėliau – ruošė eksponatus parodai. „Kartu su Latvijos nacionalinio dailės muziejaus darbuotojais mums pavyko atrasti Libertą kaip savitą ir dėmesio vertą scenografą. Iki šiol, ypač Latvijoje, jis buvo žinomas kaip tapytojas, o jo, kaip teatro dailininko, kūryba nebuvo išsamiai tyrinėta ir rodyta parodose“, – pasakoja parodos „Ludolfas Libertas (1895–1959). Hipnotizuojantis art deco spindesys“ koordinatorė A. Endriukaitienė.

Camille’is Saint-Saënsas. Opera „Samsonas ir Dalila“. Valstybės teatras, Kaunas. 1931. Režisierius Teofanas Pavlovskis, dirigentas Mykolas Bukša, choro vadovas Julius Štarka, baletmeisteris Teodoras Vasiljevas. Dalila – Marija Lipčienė. Fotostudija „Zinaida“, fotografė Zinaida Bliumentalienė. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

XX a. 4-ajame dešimtmetyje jis, kaip ir daugelis to meto Latvijos menininkų, aktyviai domėjosi senove, laisvai fantazavo istorinėmis temomis ir praeities vaizdiniais. Daugybė Liberto miestovaizdžių iš esmės atspindi jo darbą teatre – jis dažnai tapė įvairius šviesos efektus, naktines gatves. Spalvomis ir kompozicija šie kūriniai šiek tiek primena teatro dekoracijas.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugomą šio dailininko kolekciją sudaro virš 300 eksponatų. Tarp kurių – du originalūs Liberto kurti teatriniai kostiumai ir jų detalės, skirti 1926 m. Valstybės teatre Kaune statytai Giuseppe‘s Verdi operai „Aida“. Šie kostiumai ypatingai svarbūs ir tuo, jog juos vilkėjo solistas Kipras Petrauskas, minėtoje operoje dainavęs Radameso partiją. Šiuos kostiumus ir daugybę scenografijos eskizų bus galima pamatyti šioje parodoje.

Dauguma eksponuojamų kūrinių Lietuvoje viešai rodomi pirmą kartą. „Tai bus puiki proga susipažinti su šiuo lietuviams greičiausiai nežinomu scenografu. Parodoje pajausime ir art deco stiliaus dvasią“, – kalba A. Endriukaitienė. Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje paroda „Ludolfas Libertas (1895–1959). Hipnotizuojantis art deco spindesys“ veikė nuo 2024 m. lapkričio 30 d.  iki 2025 m. kovo 16 d., šią vasarą ją galima bus pamatyti Lietuvoje.

„Dabar akivaizdu, kad viskas, ką Libertas darė scenografijos srityje, visiškai atitinka art deco stilių, kuriam būdingas: polinkis geometrizuoti ir ornamentuoti formas, dekoratyvumas, rafinuota grafika, siekis sužavėti ir apstulbinti žiūrovą. Libertas išsiskyrė fenomenalia nuojauta naujausioms meno tendencijoms, todėl jo scenovaizdžių ir kostiumų eskizuose atsirado art deco menininkų pamėgtų motyvų – dangoraižių, kaskadinių fontanų ritmų, zigzagų ir kitų geometrinių ornamentų. Libertas atsigręžė į neeuropietiškų kultūrų paveldą, reagavo į plačiai paplitusią egiptomaniją, rėmėsi visuotinį susižavėjimą kėlusiu kinu, dariusiu poveikį teatrui ir iškiliausiems to meto režisieriams“, – pasakoja parodos Latvijoje kuratorė Natalija Jevsejeva.

Liberto biografija panaši į kitų jo kartos latvių dailininkų: gimė provincijoje, dailės studijas pradėjo Rygoje, jas tęsė Rusijoje (Maskvoje ir Kazanėje), Pirmojo pasaulinio karo metais buvo išsiųstas į frontą. XX a. 3–4 dešimtmečiuose aktyviai dirbo tėvynėje, nuolat dalyvavo užsienyje vykusiose parodose. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo priverstas emigruoti ir likusį gyvenimą praleisti JAV. Jis buvo vienas iš nedaugelio Latvijos menininkų, kuriems pavyko surengti personalines parodas Paryžiuje (1927), Briuselyje (1929), Berlyne (1930, 1938), Stokholme (1938) ir Kopenhagoje (1938). Libertas taip pat dalyvavo tarptautinėse scenografijos parodose, kuriose jo darbai dažnai pelnydavo apdovanojimų.

Paroda Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veiks iki rugsėjo 28 dienos.

Ši paroda – projekto „Ludolfo Liberto kūrybos tyrimai“ kuratorių bendradarbiavimo rezultatas. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus bendradarbiavimas su Latvijos nacionaliniu dailės muziejumi prasidėjo 2022 metais.

Parodos komanda: kuratorė Natalija Jevsejeva, koordinatorė Aušra Endriukaitienė, architektė Ieva Šimkonytė, grafinis dizainas – Lina Lingienė.

Parodoje pristatomi kūriniai iš Latvijos nacionalinio dailės muziejaus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, Latvijos nacionalinio literatūros ir muzikos muziejaus, Gulbenės krašto istorijos ir meno muziejaus, Latvijos nacionalinės operos, Lietuvos literatūros ir meno archyvo, Zuzanų kolekcijos ir kitų privačių rinkinių.

Parodos rėmėjas: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.