Paroda „Coloratissimo / Švytintis spalvomis“ Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje

Gegužės 26 d. , ketvirtadienį, 17 val. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41) atidaroma Italų kultūros instituto Vilniuje bei Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus organizuota paroda COLORATISSIMO (ŠVYTINTIS SPALVOMIS). Paroda skirta vienai ryškiausių XX a. Italijos ir kino pasaulio asmenybių – režisieriaus, filosofo, tapytojo, rašytojo ir poeto Piero Paolo Pasolinio gimimo šimtmečiui paminėti.

Parodoje eksponuojamos 77  Roberto Villos fondui priklausančios nuotraukos iš dviejų režisieriaus filmų: „Evangelija pagal Matą“ ir „Tūkstančio ir vienos nakties gėlė“.

„Manau, kad Pier Paolo Pasolinio (1922–2022) gimimo šimtmetį prasminga paminėti būtent šiuo vaizdų rinkiniu, sudarytu pasitelkus du sudėtingos šio poeto kinematografijos pavyzdžius –  „Evangeliją pagal Matą“ ir „Tūkstančio ir vienos nakties žiedą“. Rinkausi būtent kinematografiją: juk savo dvasią Pasolinis turbūt labiausiai atskleisdavo tada, kai rankose laikė filmavimo kamerą, leidusią įžvelgti daugiau negu būtų norėjęs. Didžiais mitais jis kreipėsi į liaudį jų nesupratusią –  mat pati ji buvo jų medžiaga – liaupsinamas tų, kas mitams nepriklausė.

Jei kaip rašytojas Pasolinis byloja savo amžininkų intelektui, sudėtingomis temomis užklodamos daugialypius savo nerimastingos dvasios judesius, tai kaip filmų kūrėjas tą giluminę nerimastį jis nejučiomis sudrumsčia, pažadina jos besiveržiančius tvinksnius, filmo juostos išspinduliuojamus garsiaisiais, prasmių pritvinkusiais vaizdais, kilusiais iš poeto dvasios. Galbūt gilaus nuoširdumo paskatintas verčiau rodyti, o ne aprašinėti, menininkas savaimingai išsprendė kinematografinio pasakojimo problemas, amžininkų laikytas neįveikiamomis, ir mums paliko – kartais aukodamas patį pasakojimą – retą betarpiškumą ir ekspresiją.

Tad vaizdais iš abiejų kūrinių, kritikos priskiriamų priešingiems poeto kūrybos poliams, pamėginau atskleisti Pasolinį, kuris pasakoja ir pasipasakoja, rodo ir pasirodo, iškeldamas intensyvią, pagaulią, pribloškiančią poeto esatį.“ – teigia parodos kuratorius, Italų kultūros instituto Vilniuje direktorius ponas Vieri Sorace-Maresca.

Norint parodos lankytojų dėmesį sutelkti tik į stiprias ir vaizdingas kompozicijas, kurios šiandienos poetams yra retas gilumos bei išraiškos įtampos pavyzdys, bet buvo įprastos Pasolinio kūriniuose, parodoje atsisakyta biografinių pastabų.

Paroda veiks iki liepos 10 dienos.

Gegužės 12–22 d. „Skalvijos“ kino centre pristatoma režisieriaus filmų retrospektyva ir

dokumentinis filmas „Pasolinio balsas“ (2006), kurio autorius – į Lietuvą atvyksiantis kūrėjo giminaitis Matteo Cerami.

Norintiems susipažinti su Pasolinio poezija siūloma paskaityti „Odilės“ leidyklos išleistą eilėraščių rinkinį lietuvių kalba „Mano laiko religija ir kiti eilėraščiai“ (2021).