Nijolės Ingelevičiūtės-Vilutienės ir Mikalojaus Povilo Vilučio paroda „Du“ galerijoje „Fojė“

Gegužės 17 d., šeštadienį, 15 val. galerijoje „Fojė“ ( Trakų senoji klebonija, Birutės g. 8) atidaroma Nijolės Ingelevičiūtės-Vilutienės ir Mikalojaus Povilo Vilučio paroda „Du“.

„Mikalojus Povilas Vilutis ir Nijolė Ingelevičiūtė -Vilutienė yra du žiūrovams puikiai žinomi ir mylimi dailininkai. Nereikia net priminti, kad tai kūrėjų pora. Bet kaip ir dera menininkams, jie yra savaip unikalūs ir nepakartojami, individualūs ir esantys savimi, ne vienerius metus puoselėjantys savąją plastinę kalbėseną. Mikalojus atpažįstamas savo ironiškai siurrealistiniais, „popsiniu“ grotesku ir egzistenciniu šaržu nuspalvintais piešiniais, šilkografija, tapyba, Nijolė – jautriai ekspresyvi piešėja ir grafikė, įtaigios linijos būdu, per augalų (žiedų) ir moterų kūnus pasakojanti dramatiškas sielos istorijas. Du vienas šalia kito kuriantys, bet nedažnai kartu pasirodantys autoriai publikai pateikia puikų, skirtingais skoniais bei poskoniais pasižymintį kokteilį, kuriame visa aromatų puokštė atsiskleidžia per spalvą ir liniją, dėmę ir kontūrą, siluetą bei šešėlį.

Lyg savotiškas manifestas skamba parodos plakate žaismingai įrašyti abiejų menininkų vardai: Nijolė + Mikalojus (paprastai viešosiose erdvėse tokiu būdu savo karštą meilę deklaruoja į suaugusiųjų pasaulį sparčiai žygiuojantys paaugliai); šių dviejų dėmenų suma yra sudaryta iš dviejų raidžių – DU. Galima teigti, kad D raidė simbolizuoja Nijolę ir jos vaizduojamus ekstatiškai įsitempusius augalų, moterų kūnus, o U – tai Mikalojaus, kalbančio hipertrofuotomis barokinės retorikos priemonėmis, lyg krištolinėje taurėje paskendusio sapnų pasaulyje, ženklas. Dar Lǎozǐ prieš tūkstančius metų pastebėjo, kad vienovė slypi priešybėse. Nijolė ir Mikalojus tą puikiai patvirtina.“

Vidas Poškus

Apie autorius:

Nijolė Ingelevičiūtė -Vilutienė – grafikė, labiausiai pamėgusi sausos adatos techniką, subtilių akvarelių autorė.

Gimė 1949 m.  Ukmergėje. Baigė M. K. Čiurlionio dailės mokyklą ir Vilniaus dailės institutą (grafikos specialybė, 1972). Dėstė Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykloje.

Nuo 1985 m.  – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Nuo 1972 m.  dalyvauja parodose. Surengė daug asmeninių parodų, dalyvavo daugelyje konkursinių, kuruotų parodų Lietuvoje, Italijoje, JAV, Austrijoje, Argentinoje, Suomijoje, Taivane, Škotijoje, Ukrainoje, Japonijoje, Turkijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, ir kt., 2011 m. dalyvavo  Venecijos bienalėje (D. Mikšio projekte), Šiuolaikinio meno mugėje Art Vilnius 21. Su M. Vilučiu parodos Vilniuje (2010), Videniškiuose (2019) , Šiauliuose (2022), su dukra Emilija parodos Kaune (2020)  ir Šiauliuose (2023) („Trys moterys“: Emilija Liobytė-Vilutienė, Nijolė Vilutienė (Ingelevičiūtė), Emilija Balas Vilutytė), kt.

2005 m.  suteiktas Lietuvos meno kūrėjo statusas. 2009 m. suteikta individuali valstybinė meno stipendija.

Menininkės kūrinių yra įsigiję Vilniaus universiteto Grafikos kabinetas, Lietuvos dailės muziejus, Gyoro (Vengrija) municipalinis muziejus, Grabados grafikos muziejus (Buenos Aires), ADOGI mažų formų grafikos centras (Barselona), Nacionalinis Taivano dailės muziejus ir privatūs kolekcininkai.

Dailininkė  įtraukta į ,,Visuotinę lietuvių enciklopediją”, „Kas yra kas Lietuvoje“,  ,,Lietuvos dailininkų žodyną“, R. Rachlevičiūtės knygą ,,142 patirtys’,  knygą ,,Lietuvos moterys”.

Mikalojus Povilas Vilutis – įvairialypis menininkas, grafikas, iliustratorius, tapytojas, rašytojas. Yra sukūręs ekslibrisų, plakatų spektakliams ir parodoms, iliustracijų knygoms, mažosios skulptūros pavyzdžių.

1944 m. gimė Vilniuje.

1963–1970 m. studijavo grafiką LTSR valstybiniame dailės institute, stažavosi Kijevo (Ukraina) poligrafijos mokslinių tyrimų institute, mokėsi šilkografijos technikos, laikomas šilkografijos pradininku Lietuvoje. 1989-2007 m. dėstė Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedroje, jam suteiktas profesoriaus mokslo vardas.

Nuo 1971 m. dalyvauja parodose. Asmeninės parodos surengtos ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, JAV, Australijoje, ne kartą dalyvavo grupinėse parodose Vilniuje, Australijoje, Norvegijoje, JAV, Prancūzijoje, Japonijoje, Taivane, Švedijoje, Estijoje, kt.

Menininko darbų yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Modernaus meno centras, Lietuvos ir daugelio užsienio šalių meno kolekcininkai. Su jo kūryba galima susipažinti leidiniuose: „Mikalojus Povilas Vilutis“, 2003, „Artseria“; „100 šiuolaikinių Lietuvos dailininkų“, sud. R. Jurėnaitė. Vilnius, R. Paknio leidykla, 2000, p. 198–199; 240; „Lietuvių ekslibrisas“, sud. V. Kisarauskas, Vilnius, Vaga, 1991.

M. Vilutis rašo taiklius bei šmaikščius tekstus, apmąstančius kultūrines, socialines bei filosofines temas. Gerbėjai už įžvalgas ir humoro jausmą pamėgo 2007 m. kartu su Antanu A. Jonynu išleistą esė knygą „Paskutinės dienos Itakėje“, pripažinimą pelnė M. Vilučio „Tortas“ (2009) ir „Sriuba“ (2014). Pastarosios motyvais Vytautas V. Landsbergis ir aktorius Gediminas Storpirštis sukūrė monospektaklį „Sriuba“, o „Tortas“ išleista net Japonijoje. Naujausia M. Vilučio knyga „Protingavimai“ (2024) – tai menininko samprotavimai apie gyvenimą ir mirtį, kasdienybę ir išmintį, ateinančią gyvenimui baigiantis, bet kur kas dažniau – apie situacijas, kai jokia išmintis taip ir neateina, ir žmogus lieka vienas bei pažeidžiamas.

Nuo 2015 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

2004 m. apdovanotas  Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija už naujuosius šilkografijų ciklus, originalias ir estetiškai veiksmingas formas-ženklus, prasminių situacijų raiškumą ir 2024 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Paroda veiks iki liepos 1 d.