• Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
.

Meno kritikos apdovanojimuose – vieša diskusija ,,Naujas etapas: meno kritika Baltijos ir Šiaurės šalyse” Nacionalinėje dailės galerijoje

Balandžio 27 d. 18.30 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) įvyks Meno kritikos apdovanojimų kontekste organizuojama vieša diskusija ,,Naujas etapas: meno kritika Baltijos ir Šiaurės šalyse”.

Viešoje diskusijoje tarp Baltijos ir Šiaurės šalių regiono vizualiųjų menų ir kultūros žurnalų redaktorių dalyvaus: Kaarin Kivirähk ir Keiu Krikmann (A Shade Colder, Estija), Šelda Puķīte ir Santa Hirša (WunderKombināts. Latvian Art Yearbook, Latvija), Mariann Enge (Kunstkritikk, Norvegija ir kitos Šiaurės šalys) ir Monika Krikštopaitytė (7 meno dienos ir Kultūros periodinių leidinių asociacija, Lietuva). Diskusiją moderuos Vaida Stepanovaitė (Artnews.lt) ir Vitalija Jasaitė (Echo Gone Wrong).

Diskusijoje bus pristatyti du nauji Baltijos šalių žurnalai, skirti vizualiesiems menams ir kultūrai – Estijoje leidžiamas A Shade Colder bei latviškasis WunderKombināts. Latvian Art Yearbook. Šių žurnalų pasirodymo proga bus keliami klausimai apie vizualiojo meno kritikos reikšmę vietiniu, nacionaliniu ir regioniniu mastu dabartinėje (geo)politinėje ir kultūrinėje aplinkoje.

Koks meno kritikos ir kultūrinės refleksijos vaidmuo Baltijos ir Šiaurės šalyse? Kokį vaidmenį atlieka kultūrinė periodika, veikianti politiškai, socialiai bei ekonomiškai audringomis sąlygomis, sukeltomis Rusijos karo Ukrainoje, pandemijos padarinių, dešiniosios politikos suaktyvėjimo kaimyninėse šalyse ir kitų ryškių ar mažiau matomų įvykių.

Kaip meno kritikai ir rašytojai formuoja (nacionalinę) kultūrą savo šalyse ir tarptautiniu mastu? Ko tikisi institucijos, pavieniai meno srities veikėjai bei platesnė skaitytojų auditorija iš šalies kultūrą reflektuojančių leidėjų?

Diskusijos dalyviai įvairaus profilio žurnalų redaktoriai: naujai gimusių ir veikiančių jau daugelį metų, institucijų paramą gaunančių ir rengiamų asmenine iniciatyva, leidžiamų kasmet ar kasdien. Visus leidinius sieja tai, kad jie yra susaistyti regioninės (meno) istorijos bei šių dienų aktualijų.

Diskusiją organizuoja „Arts and Culture Magazines Publishers Forum“ („Meno ir kultūros žurnalų leidėjų forumas“) – Artnews.lt suburtas naujas tinklas, jungiantis Baltijos ir Šiaurės šalių šiuolaikinio vizualinio meno žurnalus. Diskusija rengiama Meno kritikos apdovanojimų kontekste. Apdovanojimus ir juos lydintį renginių ciklą organizuoja Šiuolaikinio meno centras, Nacionalinė dailės galerija ir Artnews.lt. Renginį finansuoja „Nordic Culture Point“ ir Lietuvos kultūros taryba.

Apie diskusijos dalyvius ir jų atstovaujamus leidinius

Kaarin Kivirähk ir Keiu Krikmann (A Shade Colder, Estija)

Kaarin Kivirähk – žurnalo A Shade Colder vyriausioji redaktorė ir Estijos šiuolaikinio meno centro (EŠMC) komunikacijos vadovė. Kaip meno kritikė rašo pagrindiniams Estijos kultūros leidiniams, o laikraštyje Postimees turi savo meno skiltį, kurioje daugiausia dėmesio skiria šiuolaikinės vizualiosios kultūros aktualijoms. Kivirähk 2014–2021 m. buvo internetinio EŠMC žurnalo estų kalba redaktorė. Ji yra viena iš meno festivalio Sequences XI, kuris vyks 2023 m. spalį Reikjavike, Islandijoje, kuratorių.

Keiu Krikmann – rašytoja, vertėja ir kuratorė, gyvenanti Taline. Estijos šiuolaikinio meno centro leidžiamo žurnalo A Shade Colder vykdančioji redaktorė.

A Shade Colder yra platforma, skirta diskusijoms apie meną ir kitiems klausimams Estijoje ir už jos ribų. Žurnalas siekia atskleisti ryšius tarp Estijos ir kitų pasaulio šalių meno – išryškinant bendras istorijas, pateikiant gilesnę jų analizę ir fiksuojant trumpalaikius įvykius. Ketvirtajame A Shade Colder numeryje, pavadintame „Keičiant laiko juostas“ (Shifting Timelines, 2023), laiko juostos nagrinėjamos kaip įrankiai, skirti (per)dėlioti pasakojimus apie praeitį bei kurti ateities projekcijas. Tyrinėjama, kaip kuriamos laiko juostos ir kas nutinka, kai ankstesnės konstrukcijos sutrikdomos.

Šelda Puķīte ir Santa Hirša (WunderKombināts. Latvian Art Yearbook, Latvija)

Šelda Puķīte – Latvijos kuratorė, leidėja ir tyrėja, gyvenanti Estijoje. Studijavo meno istoriją Latvijos dailės akademijoje, įgijo bakalauro ir magistro laipsnius. Yra prisidėjusi prie svarbių parodų projektų, meno mugių organizavimo, edukacinių programų kuravimo, meno festivaliams skirtų katalogų rengimo. Dalyvauja tarptautinėse konferencijose ir simpoziumuose, rašo apžvalgas ir esė Baltijos šalių spaudai. Pastaruoju metu Puķīte dirba prie kelių projektų, skirtų Latvijos ir Estijos menininkių, ypač ankstyvųjų fotografių, istorijai. Nuo 2020 m. ji dirba Kogo galerijoje (Tartu) tarptautinių projektų vadove ir parodų kuratore. 2021 m. kartu su kitais Latvijos meno kuratoriais ir kritikais įkūrė kultūros instituciją „Wunder Kombinat“, kuri nuo 2022 m. leidžia kasmetinį meno leidinį WunderKombināts. Latvian Art Yearbook.

Santa Hirša – menotyrininkė ir meno kritikė, dirbanti ir gyvenanti Rygoje. 2021 m. jai suteikta Normundo Naumanio meno kritikos premija. Monografijų apie menininkus Krišs Salmanis (2018) ir Andris Breže (2020) autorė, įvairių leidinių ir straipsnių rinkinių, įskaitant WunderKombināts I. Latvian Art Yearbook 2022, redaktorė. Nuo 2015 m. – viena iš Echo Gone Wrong redaktorių.

WunderKombināts. Latvian Art Yearbook dvikalbis (LV / ENG) neakademinių mokslinių straipsnių rinkinys, analizuojantis dabartinius Latvijos meno ir šiuolaikinės kultūros procesus. Šiuo metu tai vienintelis į tyrimus orientuotas neakademinis periodinis Latvijos vizualiojo meno leidinys, daugiausia dėmesio skiriantis pastarųjų dešimtmečių meno ir kultūros raidai. Pradėtas leisti 2022 m. gruodį. Pavadinimas WunderKombināts kilo kaip ironiškas atsakas į plačiai paplitusius įsitikinimus apie meno kūrimą ir platinimą neoliberalizmo sąlygomis. Žaismingai pakeitusi įdomybių rinkinio terminą (Wunderkammern) į stebuklus gaminančias gamyklas, leidinio komanda siūlo demistifikuoti supratimą apie meno kūrinius kaip pasyvaus suvokimo objektus ir paskatinti meno analizę kaip įprastą vietinės meno scenos reiškinį. Taip pat WunderKombināts, kaip dvi kalbas jungiantis neologizmas, žymi sudėtingą geopolitinę situaciją, kuri vis dar, ir ypač šiandien, turi didelę reikšmę mūsų kolektyvinėje savivokoje bei vertybių sistemoje.

Mariann Enge (Kunstkritikk, Norvegija ir kitos Šiaurės šalys)

Mariann Enge – Osle gyvenanti žurnalo Kunstkritikk vyriausioji redaktorė. 2000 m. Enge baigė lyginamosios literatūros magistro studijas Oslo universitete ir nuo tada aktyviai dirba kaip rašytoja ir kritikė. Iš pradžių daugiausia rašė apie poeziją, bet prieš maždaug dešimt metų pasuko į vizualaus meno kritiką.

Kunstkritikk yra svarbiausias Šiaurės šalių šiuolaikinio meno žurnalas, turintis redakcijas Osle, Stokholme ir Kopenhagoje. Jame daugiausia dėmesio skiriama kritikai ir komentarams, taip pat – naujienoms, interviu, esė bei reportažams. Kunstkritikk.no įkurtas 2003 m. rudenį. 2011 m. Kunstkritikk išsiplėtė ir dabar apima keturis leidinius: Kunstkritikk.no, Kunstkritikk.dk, Kunstkritikk.se ir Kunstkritikk.com (tarptautinis leidimas).

Monika Krikštopaitytė (7 meno dienos ir Kultūros periodinių leidinių asociacija, Lietuva)

Monika Krikštopaitytė meno kritikos tekstus rašo nuo 2002 metų. Įgijo daktaro laipsnį atlikusi tyrimą apie autoportretų fenomeną Lietuvoje. Krikštopaitytė yra kuratorė ir Tarptautinės meno kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos skyriaus, Lietuvos dailės istorikų draugijos, Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Ji išleido keletą knygų: savo straipsnių rinkinį (Atidarymai: Lietuvos dailės gyvenimo fragmentai 2005–2014 m., VDA leidykla, 2014), pasakojimų knygą vaikams, pristatančią pagrindinius šiuolaikinio meno raktinius žodžius (Kultūringa pelė Stasė, Modernaus meno centras, 2016), monografiją Konstantinas Bogdanas: Šviesioji nesėkmės pusė, VDA leidykla, 2018); taip pat sudarė moterų menininkių albumą (Kiek gi galima laukti / What Took You so Long, Lewben Art Foundation, Lietuvos išeivijos dailės fondas, 2018). Nuo 2011 m. Krikštopaitytė yra kultūros savaitraščio 7 meno dienos vyriausioji redaktorė. Su kolegomis 2018 m. įkūrė Kultūros periodinių leidinių asociaciją, kuri atstovauja stipriausiems kultūros periodiniams leidiniams: Dailė, Literatūra ir menas, Nemunas, Metai, 7 meno dienos, Šiaurės Atėnai, Naujasis Židinys-Aidai, Kinas, Krantai, Artnews.lt.

Savaitraštis 7 meno dienos pradėtas leisti 1992 m., atliepiant atkurtos valstybės aistrą laisvei ir kultūrai. Kiekvieną savaitę vizualiojo meno ir fotografijos, teatro ir šokio, muzikos ir kino skilčių redaktoriai rūpinasi aktualiu turiniu: reaguoja į meno įvykius Lietuvoje (dažniausiai) ir užsienyje, dalijasi žiniomis apie kultūros reiškinius, ima interviu iš kūrėjų. Leidinyje pateikiama praktinė informacija, parodų, naujų spektaklių, koncertų, festivalių apžvalgos. Publikacijų autoriai – savo srities žinovai. Leidinio popierinė versija pasirodo penktadieniais (klasikinis 16 puslapių laikraštis A3 formatu) ir turi kasdieninį straipsnių srautą internete. Liepą ir rugpjūtį popierinė versija neleidžiama dėl kultūrinio gyvenimo pulso ir ekonominių priežasčių. Tekstai publikuojami tik lietuvių kalba.