• Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
. PDF

Marijos Prymačenko paroda „Dovanoju jums saulėtą meną“ LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejuje

Marija Prymačenko „Tigras juokiasi“. 1982. © Labdaros fondas „Marijos Prymachenko šeimos kūrybos paveldas“

Spalio 15 d., antradienį, 18 val. LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaroma vienos garsiausių Ukrainos menininkės Marijos Prymačenko (1909–1997) kūrinių paroda „Dovanoju jums saulėtą meną“. Eksponuojama kūrinių kolekcija, evakuota iš Zaporižios srities dailės muziejaus. Parodą globoja Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys ir Ukrainos kultūros ir strateginės komunikacijos ministras Mykola Točickis. Paroda Vilniuje veiks iki 2025 m. kovo 2 d., o gegužę, papildyta šiuo metu restauruojamais kūriniais, bus atidaryta LNDM Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje.

„Su Ukrainos muziejais bendradarbiaujame nuo pat plataus masto karo veiksmų pradžios 2022 m. vasarį. Per šiuos metus Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kartu su partneriais rinko paramą Ukrainos muziejams, saugiai į Lietuvą pervežė muziejines vertybes, jas tyrė, restauravo, skaitmenino ir pristatė visuomenei. Marijos Prymačenko paroda – dešimtoji iniciatyva. Simboliška, kad šia paroda atveriame duris į taikų, saulėtą ir jaukų dailininkės pasaulį ir kviečiame prisidėti prie jo tolesnio išsaugojimo“, – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.

Nuo 2022 m. M. Prymačenko kūriniai, tapę karo niokojamos Ukrainos kultūros simboliais, jau eksponuoti Dresdeno, Kyjivo, Londono, Niujorko, Varšuvos, kitų miestų muziejuose ir galerijose. 2022 m. balandį M. Prymačenko kūrinys „Mano namai, mano tiesa“ (1989) paramos Ukrainai aukcione buvo parduotas už 110 000 Eur. O paveikslo „Balandis išskleidė sparnus ir prašo taikos“ (1982) atvaizdai pasklido internete, plakatuose ir palaikymo žinutėse.

Ukrainos nacionalinė legenda

„Marijos Prymačenko kūryba – tai pasakojimas apie Ukrainą, apie ukrainietišką pasaulį, kuriame yra daug vietos viskam, kas gyva, gera ir gražu. Jos menas liudija ukrainiečių tapatybę pasauliniu lygmeniu. Žmonės intuityviai jaučia jos darbų unikalumą“, – pasakoja vienas iš M. Prymačenko albumo sudarytojų, buvęs Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

Marija Prymačenko „Mergina su kazoku“. 1982. © Labdaros fondas „Marijos Prymachenko šeimos kūrybos paveldas“

„Vizionieriška menininkės kūryba yra tapusi legenda ir atpažįstamu ukrainietiškos kultūros simboliu. Savamokslė tautodailininkė yra viena mėgstamiausių šalies menininkių. Jos atvaizdas puošia šalies banknotus, o kūriniai – iliustruotas pasakų knygas, pašto ženklus, animacinius filmukus. Net šešiolika Ukrainos atminties institucijų saugo M. Prymačenko darbų kolekcijas, jos kūrybos parodos rengiamos visame pasaulyje“, – pasakoja viena parodos kuratorių, LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejaus direktorė dr. Ilona Mažeikienė.
Vilniuje atidaroma paroda – pirmasis tokios apimties menininkės pristatymas Lietuvoje. Eksponuojama 60 kūrinių iš 100 evakuotų darbų kolekcijos.

M. Prymačenko gimė 1909 m. Bolotnios kaime, Polisės regione. Vaikystėje persirgtas poliomielitas ilgainiui įkalino ją namuose, tačiau neužvėrė kelių kūrybiškai saviraiškai. 1930-aisiais savamokslė menininkė jau buvo žinoma siuvinėtoja ir tapytoja, o 1937 m. jos darbai eksponuoti Ukrainos tautodailės parodoje ir apdovanoti pagrindiniu prizu.

„Gyvendama uždarą gyvenimą ji susikūrė erdvų vaizduotės pasaulį, kurį apgyvendino realiais ir įsivaizduojamais gyviais, augalais, žmonėmis. Jame įžeminta valstietiška buitis sugyvena su vizionieriška estetika, dramatiškais XX a. socialiniais įvykiais ir nuo realybės atitrūkusiomis fantazijomis. M. Prymačenko paveiksluose gausu metaforų ir simbolių, senojo Polisės regiono folkloro, legendų, mitologinių būtybių, komponuojamų ornamento principu“, – apie menininkę pasakoja I. Mažeikienė.

Šešis savo gyvenimo dešimtmečius M. Prymačenko praleido gimtajame kaime. Ten išgyveno Holodomorą, Antrąjį pasaulinį karą, šeimos narių netektis, Černobylio katastrofą, sulaukė Ukrainos nepriklausomybės.

2022 m. rusijai įsiveržus į Ukrainą, buvo sudegintas Ivankivo istorijos ir kraštotyros muziejus, kuriame saugoti M. Prymačenko kūriniai. Dalis darbų žuvo, o kitus iš degančio pastato išgelbėjo vietos gyventojai.
Dedikacijų poezija

M. Prymačenko savo šešiasdešimtojo gimtadienio proga nutapyto paveikslo nugarinėje pusėje pirmą sykį užrašė dedikaciją. Nuo to laiko panašių tekstų, paaiškinimų, eiliuotų įrašų, patarlių atsirasdavo dažno kūrinio reverse. Šiuos užrašus į lietuvių kalbą išvertė poetė Jurgita Jasponytė.

Marija Prymačenko „Būk prakeiktas, branduolinis kare!“. 1978. © Labdaros fondas „Marijos Prymachenko šeimos kūrybos paveldas“

Viename jų siunčiamas sveikinimas Kyjivui: „Dovanoju tau Kyjive / gėlių iš Polisės / ir skaisčią saulę ir taikų dangų / ir žemę su varpom ir žiedais“ (1982).

Kitame – pasakojamas smaližės nuotykis: „Virtinėliai lentynėlėj / aš į juos dairausi užgesino / mergos šviesą sugulė / miegoti aš už tų virtinių / ir bėgte iš gryčios / per tris aptvarus nubėgau / užkliuvau moliūguos / pridariau iškados“ (1979).

Iš menininkės ranka užrašytos dedikacijos kilo parodos pavadinimas: „Brangūs draugai / dovanoju jums saulę / ir saulėtą meną / kas man rašote laiškus / ir mylite meną didžiausiai / dėkui jums dovanoju / savo puokštę / ir dovanai saulė lai šviečia / visiems žmonėms ant Žemės / kad būtų taika Žemėj“ (1978).

Karo žaizdos saulėtame pasaulyje

Į Lietuvą atkeliavo 100 kūrinių kolekcija, tačiau spalio 15 d. atidaromoje parodoje bus eksponuojama tik 60 rinktinių M. Prymačenko guašu tapytų kompozicijų. Dalis evakuotų kūrinių buvo itin prastos būklės, todėl LNDM Prano Gudyno restauravimo centro specialistai iškart nutarė juos restauruoti ir konservuoti, taip prisidedant prie Ukrainos ir pasaulio kultūros paveldo išsaugojimo.

„Ukrainos muziejai, o su jais Ukrainos ir pasaulio kultūra patiria nuolatinę grėsmę būti sunaikinti“, – pasakoja vienas parodos kuratorių Skaistis Mikulionis.

Kūrinius 2022 m. ekstremaliomis sąlygomis vežant į saugojimo vietą Ukrainoje, skilo apsauginiai stiklai ir suraižė paveikslus.

Lydinti renginių ir edukacinių užsiėmimų programa lietuvių ir ukrainiečių kalbomis

Parodą „Dovanoju jums saulėtą meną. Marijos Prymačenko kūrinių kolekcija, evakuota iš Zaporižios srities dailės muziejaus“ papildo animacinių filmų, edukacinių ir ekskursinių veiklų programos, paskaitų ciklas. Ugdančių veiklų ir ekskursijų programa parengta bendradarbiaujant su ukrainietėmis Svitlana Matvieienko ir Iryna Bila. Edukaciniai užsiėmimai skirti įvairaus amžiaus lankytojų grupėms: ikimokyklinio amžiaus vaikams, moksleiviams, šeimoms, senjorams, pritaikytos žmonėms su negalia.

Marija Prymačenko „Žuvėdros valtyje“. 1965. © Labdaros fondas „Marijos Prymachenko šeimos kūrybos paveldas“

Meno istorikė I. Bila ves ekskursijų-paskaitų ciklą „Marijos Prymačenko pasaulis“ ukrainiečių kalba: spalio 26 d. 13 val., lapkričio 9 d. 13 val., lapkričio 30 d. 11 val., gruodžio 13 d. 17 val., gruodžio 21 d. 11 val.

Lavinamuosius renginius galima užsakyti tel.: +370 5 261 6764, +370 659 57 530 ir el. paštu: kasiulio.edukacija@lndm.lt.

Renginių ir edukacijų programą https://www.lndm.lt/edukaciniu-uzsiemimu-ir-ekskursiju-programa-parodoje-dovanoju-jums-sauleta-mena-marijos-prymacenko-kuriniu-kolekcija-evakuota-is-zaporizios-srities-dailes-muziejaus/

Parodos „Dovanoju jums saulėtą meną. Marijos Prymačenko kūrinių kolekcija, evakuota iš Zaporižios srities dailės muziejaus“ atidarymo renginyje du kūrinius atliks akordeonistas Tadas Motiečius: XX a. Ukrainos kompozitoriaus Myroslavo Skoryko „Melodiją“ ir Vokietijos baroko genijaus Johanno Sebastiano Bacho „Itališką koncertą BWV 971“ (2 dalį).

LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejus Vilniuje 2024 m. spalio 15 d.–2025 m. kovo 2 d.
LNDM Prano Domšaičio galerija Klaipėdoje 2025 m. gegužės 8 d.–rugsėjo 28 d.

Parodos globėjai:
Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys
Ukrainos kultūros ir strateginės komunikacijos ministras Mykola Točitski
Projekto vadovai:
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas, Zaporižios srities dailės muziejaus direktorė Inga Jankovyč, Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos generalinis direktorius Taras Vozniak
Parodos kuratoriai: Ilona Mažeikienė, Birutė Pankūnaitė, Skaistė Marčienė, Skaistis Mikulionis
Parodos dizaineris Marius Žalneravičius
Parodos architektė Austė Kuliešiūtė-Šemetė
Restauratoriai: Eglė Piščikaitė, Paulius Zovė, Rytė Šimaitė, Jurga Blažytė-Denapienė, Janita Petrauskienė, Dalia Jonynaitė
Vertėjai: Jurgita Jasponytė, Irena Jomantienė, Džiulija Elena Fedirkienė, Ruslanas Skrobačas
Kalbos redaktorė Ieva Puluikienė
Parodos edukacinę programą parengė: Rima Povilionytė, Svitlana Matvijenko ir Iryna Bila
Parodos organizatoriai: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Zaporižios srities dailės muziejus, Lvivo nacionalinė Boryso Voznyckio dailės galerija
Parodos instituciniai partneriai: Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje, Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijos Respublikoje, Ukrainos ambasada Lietuvos Respublikoje, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos šaulių sąjunga, Ukrainos patrulinė policija, Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba, Ukrainos valstybinė muitinės tarnyba, Lietuvos Respublikos muitinė
Paroda organizuojama bendradarbiaujant su labdaros fondu „Marijos Prymachenko šeimos kūrybos paveldas“
Generalinis parodos rėmėjas „BTA Baltic Insurance Company“
Parodos rėmėjai: UAB „AD REM“, UAB „Bunasta“, „Customs logistic service“, UAB „Nova Post Lithuania“, Jono Karolio Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondas
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus dėkoja prisidėjusiems ir prisidėjusioms: Andrijui Černenkai, Volodymyrui Čornohorui, Oleksijui Danilovui, Lyubomyrui Demiančukui, Valdui Dovydėnui, Robertui Gabului, Tadui Gečauskui, Ritai Grochovskienei, Tomui Ivanauskui, Renatai Kanarskajai, Mirijanai Kozak, Svitlanai Naumenko, Valdemarui Sarapinui, Narimantui Savickui, Elvyrai Vasiliauskienei, Agatai Voleiko