Mariaus Jonučio paroda „Nesutelpančio subjekto istorija“ Klaipėdos etnokultūros centre

Mariaus Jonučio kūrinys. Nuotraukos autorė – Indrė Beniulytė

Balandžio 3 d. Klaipėdos etnokultūros centre atidaryta menininko Mariaus Jonučio paroda „Nesutelpančio subjekto istorija“.

Autorius Marius Jonutis – menininkas, kurio kūryba apima ne tik paveikslus ir skulptūras, bet ir knygų iliustracijas bei interjero sprendimus. Nuo 1990-ųjų jis surengė daugiau nei 70 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Autoriaus darbai – tarsi pasakojimai, kiekvienas darbas kalba apie bendražmogiškas, visiems suprantamas temas. Jo kūryboje juntama ypatinga liaudiškos pasakos dvasia. Parodoje „Nesutelpančio subjekto istorija“ pristatomi per pastarąjį pusmetį sukurti kūriniai. Kaip visada – spalvingi, ryškūs, pozityvūs.

Mariaus Jonučio kūrinys. Nuotraukos autorė – Indrė Beniulytė

Autorius apie parodą: Su Klaipėdos etnokultūros centru kaip tik ir susipažinau, prieš keletą metų kabindamas ten savo medines iliustracijas lietuviškų pasakų knygai „Karalaitė ant stiklo kalno”.

Nieko nekuriu (na, išskyrus krosnį ar grilį), tik dirbu, esu dailininkas darbininkas. Baisus tinginys, tingiu viską, išskyrus dirbti. Tingiu važiuoti į miestus su visokiais reikalais, į krautuves, tingiu rašyti tokius tekstus, kaip šis, dalyvauti renginiuose su galbūt naudingais žmonėmis, vaikščioti į muziejus ir parodas. Netingiu daryti paveikslus, nelaukdamas mistinio įkvėpimo, turiu bent pusvalandį laiko – sėdu ir dirbu, netingiu malkas kapoti, žolę pjauti, namus statyti.

Mariaus Jonučio kūriniai. Nuotraukos autorė – Indrė Beniulytė

Šioje parodoje rodau, ką padariau per paskutinį pusmetį, na, išskyrus tai, ką jau išsivežė žmonės, nes gyvenu tik iš to, ką paišau, su loterija nesiseka. Darbų yra įvairių, keletas skirtingų serijų, tai bendrą pavadinimą parodai buvo nelengva sugalvoti, kaip visada. Nesutelpančio savyje subjekto tema gal vyraujanti tose naujausiose mano serijose, ir šiaip, ji turbūt yra viena iš meno indikacijų, nes jei sutelpi, tai kam tada eiti į išorę, kam tepti švarią drobę, kam leisti tuos garsus iš burnos dainuojant? Ir tie garsai, spalvos ir idėjos būtinai subjektyvūs, nes kitaip bus melas, jei darysi ne tai, ką jauti ir galvoji, o tai, ko visi tikisi – jau bus politika ar komercija, apie tai nesinori kalbėti. Be abejo, kažkiek objektyvumo darbai gauna, kai sutinka kažkokį rezonansą ir supratimą iš žiūrovo, už ką visada esu dėkingas. Svarbu tik nepapulti į didžiausio tiražo žurnalą, kur jau tampi nebe žmogum, o preke, kokakola ir pica.

Mariaus Jonučio kūriniai. Nuotraukos autorė – Indrė Beniulytė

Čia pas mus kaime pavasaris, ant Verbliūdo ežero nutirpo ledas, šimtas ančių plaukioja ir vaikšto po sodą, loja stirnos miškelyje, vanagas terasoje zyles vaiko, gervės kas rytą ant kalniuko sveikina dieną. Gyvenimas gražus, Ukraina laimės, Lietuva amžinai žydės. Bet turime stengtis.

Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) paroda veiks iki balandžio 29 d.