Renginiai kraunami
  • event jau ivyko.

Lietuvoje retai reprezentuojamas kinas: arabų kraštų moterų kūrėjų filmų seansai

gegužės 26

Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ nuo gegužės 26 d. iki liepos 1 d. kviečia į šiuolaikinių Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos moterų kūrėjų filmų seansus, kuriuos lydės kūrėjų, kuratorių, mokslininkių pristatymai ir pranešimai. Nemokamos peržiūros vyks kino ir medijų erdvėje „Planeta“ (A. Goštauto g. 2, Vilnius) ir erdvėje po Liubarto tiltu.

Būtina registracija: https://forms.gle/GuCjqZawYkSzGA2N7

Suvokti Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos kompleksiškumą

Lietuvoje Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos kinas rodomas gana retai, tad šia programa siekiama ne tik pristatyti regiono filmus ir video darbus, bet ir padėti suvokti jo kompleksiškumą, ten vykstančius geopolitinius naratyvus, griauti tam tikrus visuomenėje vyraujančius stereotipus. Būtent dėl šios priežasties pasirinkta rodyti išskirtinai moterų kūrinius.

„Stereotipas, kad arabų kraštuose moterys yra engiamos, nelaikomos pilnavertėmis visuomenės narėmis yra itin gajus. O faktai rodo visai ką kitą. Yra žinoma, kad Libano kino industrijoje dirba daugiau moterų nei vyrų. O 2019 m. Šiaurės vakarų Universiteto Dohoje, Katare atliktas tyrimas parodė, kad arabų kraštuose apie 50 procentų kino kūrėjų yra moterys. Kai progresyviais save laikančiuose Vakaruose – JAV ir Europoje tokių rezultatų dar tik siekiame“, – sako programos kuratorius, „Meno avilio“ kino tyrėjas Karolis Žukas.

Kraštuose, pažymėtuose sukilimais, militarizuotomis teritorijomis ir pasieniais, meninink(i)ų vaizduotės ir naratyvo dalimi tapo kolonistų palikti naikinimo ir rekonstrukcijos pėdsakai, perkėlimo, migracijos, ekologijos ir klimato kaitos iššūkiai. Sukilimais ir civiliniais karais pažymėta praeitis ir apokaliptinėmis nuojautomis dvelkianti ateitis programos filmuose virsta alternatyviomis istorijomis ir naujomis realybėmis. Taip atsiveria erdvė netikėtoms trajektorijoms ir kritiniam mąstymui apie Šiaurės Afriką ir Vidurio Rytus.

„Kinas, migracijos iššūkių, ksenofobijos fone, gali tapti puikiu edukacijos įrankiu, padedančiu suvokti to regiono konfliktus, kitus svarbius įvykius ir jų priežastis. Labai svarbu, kad tas kinas būtų kurtas žmonių, matančių ir patiriančių visa tai iš arti. Išvengiant žalingo eurocentristinio požiūrio, priartėjame prie tiesos“, – pasakoja K. Žukas.

Dokumentika, eksperimentai, mokslinė fantastika ir Arabfuturizmas

Keturiuose seansuose bus parodyti septyni menininkių iš Libano, Palestinos, Egipto, Maroko bei jų diasporos kūriniai, kuriuose susilieja dokumentika, eksperimentai, mokslinė fantastika ir Arabfuturizmas.

Programą gegužės 26 d. „Planetoje“ atidarys kino režisierės ir geografės Mary Jirmanus Saba iš Beiruto debiutinis, Berlyno kino festivalyje apdovanotas dokumentinis filmas „Stipriau už meilę“ (2017). Režisierė atgaivina mažai kam žinomą Vidurio Rytų istoriją – 8 deš. brutaliai nuslopintus streikus Libano tabako ir šokolado gamyklose. Režisierė kruopščiai atkuria tuomečio maišto dvasią ir ieško atsakymo į klausimą – kaip praeitis gali mums padėti pakeisti dabartį? Filmą pristatys kuratorė, feministė, socialinių ir meninių judėjimų tyrinėtoja Agnė Bagdžiūnaitė.

Birželio 2 d. „Planetoje“ bus parodyta žymios menininkės ir režisierės iš Palestinos Larissos Sansour trumpametražių filmų retrospektyva. Ji nagrinėja fikcijos ir realybės sandūros problematiką, o naujausiuose kūriniuose į socialinius ir politinius klausimus žvelgia per mokslinės fantastikos prizmę. Nors pagrindinis L. Sansour raiškos įrankis yra kinas, ji taip pat kuria instaliacijas, skulptūras, fotografuoja. Menininkės darbai rodyti ir eksponuoti Venecijos ir Stambulo bienalėse, „Tate Modern“ galerijoje, Niujorko modernaus meno muziejuje, Pompidu centre, Berlyno, Roterdamo, Londono kino festivaliuose. Kai kurie programos filmai kurti drauge su danų filosofu, rašytoju, režisieriumi, scenaristu Søren Lind.

Jų bendrame filme „Tautos dangoraižis“ (2012) režisierė šmaikščiai siūlo išspręsti Palestinos valstybingumo klausimą – visus jos gyventojus apgyvendinti didžiuliame dangoraižyje, kur jie galės mėgautis ramiu gyvenimu aukštybėse. O štai filme „Kosminis išėjimas“ (2008) L. Sansour, interpretuodama S. Kubricko „Kosminės odisėjos“ ištrauką, pristato pirmosios palestinietės kosmose idėją. Filmas „In Vitro“ (2019) nukelia į laiką po ekologinės katastrofos. Tarp mokslinės fantastikos, archeologijos ir politikos balansuoja ir filmas „Ateityje jie valgė iš brangiausio porceliano indų“ (2015). Prieš šį seansą pranešimą apie Vidurio Rytų moterų režisierių kūrybą skaitys autorė, kuratorė ir pranešėja Irit Neidhardt.

Birželio 9 d. „Planetoje“ bus galima išvysti menininkės Marwos Arsanios Kurdistano kalnuose nufilmuotą filmą „Kas bijo ideologijos? I ir II dalis“ (2017–2019). Pirmoje dalyje pasakojama apie partizaninę iniciatyvą – Moterų autonomijos judėjimą Rodžavoje. Nors šis judėjimas yra paremtas ekologijos ir feminizmo idėjomis, tai – ideologija, gimusi iš karo ir pasireiškianti per karines praktikas. Šis judėjimas dar ir dabar atlieka svarbų vaidmenį 2011-aisiais prasidėjusiame ir iki šių dienų tebesitęsiančiame Sirijos pilietiniame kare. Antroje dalyje režisierė supažindina su keliomis skirtingomis ekofeministinėmis grupuotėmis, toliau pasakodama apie Moterų autonomijos judėjimą Rodžavoje.

Liepos 1 d. erdvėje po Liubarto tilto bus parodyti du filmai, kuriuos pristatys režisierė ir kuratorė Ginou Choueiri. Vienas jų – iš Maroko kilusios ir šiuo metu Niujorke gyvenančios bei kuriančios multimedijos menininkės Meriem Bennani filmas „Vakarėlis KAPS saloje“ (2018) apie pasaulį, kuriame lėktuvus pakeitė teleportacija, atverianti naujus nelegalios migracijos kelius. Menininkė, maišydama realybės šou, reklamos, dokumentikos ir aukščiausios kokybės komercinės estetikos kalbas ir pasitelkdama magišką realizmą bei humorą, tyrinėja pasakojimo galimybes. Kitas filmas – režisierės ir montuotojos iš Aleksandrijos Mariam Mekiwi „Prieš užmirštant“ (2018). Tai mokslinės fantastikos istorija, vykstanti neįvardijamo regiono pakrantėje, tarp žemės ir jūros, virš vandens ir po vandeniu.

Plačiau apie programą: https://menoavilys.org/vidurio-rytu-ir-siaures-afrikos-moteru-kureju-filmu-programa-tarp-praeities-ir-ateities/

Projektą finansuoja: Lietuvos kino centras, Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Užsienio reikalų ministerija.

Informacija

Data:
gegužės 26
Renginys Categories:
,

Vieta

Planeta
A. Goštauto g. 2
Vilnius, Lietuva
+ Google žemėlapis