Leonardo Gutausko paroda „Neišsiųsti laiškai“ AP galerijoje

L.Gutauskas, Pažado žeme, akvareles, Angelo ir Jokubo kova, 2000 m.

Vasario 3 d., pirmadienį, AP galerijoje (Užupio g. 24, Vilnius) atidaroma Leonardo Gutausko tapybos ir akvarelės paroda „Neišsiųsti laiškai“. Joje bus eksponuojami niekur nematyti žymaus menininko tapybos darbai, akvarelės ir miniatiūros. Ekspoziciją papildo poetiniai menininko laiškai. Parodą galima aplankyti iki kovo 2 dienos.

Menotyrininkė Laima Kreivytė siūlo parodoje ieškoti vaizdo ir žodžio sąsajų: „Leonardas Gutauskas (1938–2021) – dailininkas tarp poetų ir poetas tarp dailininkų. Tai, kas anksčiau atrodė kaip prakeiksmas, dabar atrodo kaip įkvėpimo šaltinis ieškantiems savo balso tarp daugybės skirtingų meno, muzikos ir teksto sąskambių. L. Gutausko paroda „Neišsiųsti laiškai“ – tik mažytė jo turtingo kūrybinio palikimo dalis, bet joje suausti svarbiausi jo tapybos ir poezijos motyvai, potėpiai, rimai. Tai kvietimas pažvelgti į šiapus ir anapus Leonardo žvilgsniu. Perskaityti neišsiųstus, bet parašytus poetinius laiškus, kurie liko rankraščiuose ir po jo mirties buvo sudėti į knygas „Pelynais švytintis laikas“ (sudarė Gintarė Bernotienė, 2023) ir „Pažado žemė“ (sudarė Valentinas Sventickas, 2024). Ankstyvuosius L. Gutausko darbus lydi eilėraščiai iš pirmosios poezijos knygos „Ištrūko mano žirgai“ (1961) ir eilės iš knygos „Popierinė dėžutė“ (1998).

Parodoje eksponuojamos seniai nematytos drobės, atkeliavusios iš privačių kolekcijų. Aliejinė tapyba atskleidžia svarbiausius Leonardo Gutausko kūrybos principus – iš ankstyvojo Renesanso (ypač Giotto) ir tautodailės atėjusį kasdienybės ir sakralumo lydinį, plokščią figūrų traktavimą, centrinę kompoziciją. Tai amžini šventos žmogaus būties ir Senojo bei Naujojo Testamento siužetai. Jie gražiai persilieja į akvareles ir angelų bei šventųjų miniatiūras, kupinas nežemiško švytėjimo ir prisilietimo lengvumo. Tai tokie pat laiškai, tik užrašyti vaizdų kalba – suprantami skirtingų tautų ir tikėjimų žmonėms“.