Lauros Dzelzytės paroda „Rūpintojėlio Atminai“ Biržų krašto muziejuje „Sėla“

Organizatorių nuotrauka

Rugpjūčio 2 dieną Biržų krašto muziejuje „Sėla“ (Radvilos g. 3, Biržai) atidaryta Lauros Dzelzytės paroda „Rūpintojėlio Atminai“.

Atminas lietuvių kalboje suprantamas kaip prisiminimas, mirusiųjų (išėjusiųjų) paminėjimas malda. Rūpintojėlis (vaizduojamas sėdintis, dešine ranka parėmęs galvą, vainikuotas erškėčių vainiku) – vienas populiariausių lietuvių tautodailės objektų, gretinamas su tautiniu charakteriu ir Lietuvos istorija.

Stasys Šalkauskis straipsnyje „Lietuviai – istorinių paradoksų tauta” Rūpintojėlį susieja su lietuviška dvasia.„Vaizduodama taip Rūpintojėlį, lietuvių tauta vaizdavo taip pat ir savo likimą“.

Dažnai susirūpinusio Kristaus skulptūrėles galima pamatyti kaimo kryžkelėse, todėl XXI a. emigracijos akivaizdoje Rūpintojėlis įgavo ir kitą reikšmę – kelionės palaiminimo, „išsibarsčiusios tautos“ kontempliaciją.

2024 metų birželį Londono Way Out East galerijoje buvo pristatyta mano ir Biržų tautodailės meistro Algirdo Butkevičiumi bendras projektas: Rūpintojėlio Atminai (Memories of Pensive Christ).

Laura Dzelzytė. Organizatorių nuotrauka

Emigrantų prisiminimai apie tėviškę, gyvenant toli nuo namų, per laiką transformuojasi. Rūpintojėlis, kaip Lietuviškos sielos simbolis, praranda savo slegiantį sunkų žemišką medžio pavidalą ir tampa šiltu, ryškiu, švytinčiu bažnyčios vašku ir pakelių rugiagėlėm kvepiančia namų vizija.

Algirdo Butkevičiaus specialiai iš Biržų ąžuolo išdrožtas Rūpintojėlis (27 x 60 x 30 cm) tapo Lauros skulptūrų prototipu. Vaškiniai Rūpintojėliai yra viena parodos dalis, kitą sudaro didelio mąsto tapybos darbai: Mano Pirmoji Komunija, Apreiškimas ir kiti.

Kaip atsakas beprotiškai greitam skaitmeniniam pasauliui, dirbtiniam intelektui bei informacijos pertekliui, Lauros paveikslai ir skulptūros yra „analogiški“ ir lėti. Ji piešia aliejiniais dažais, laisva ranka, tuomet tradiciniu metodu maišo pigmentą su triušio odos klijais ir pila dažus ant drobės, tuomet vėl piešia ir vėl pila. Panašiu būdu karštu vašku yra pilamos ir „tapomos“ Rūpintojėlių skulptūros. Net šiaip – vienu ypu, kaip liejamoa žvakės, bet, ištirpinus parafiną, su šepetuku dažant ir vėsinant. Sluoksnis po sluoksnio, kaip tam tikra meditacija, valanda po valandos, diena iš dienos. Lauros darbuose per ilgą laiką materija (dažai, vaškas) sąveikauja su idėja ir įgauna nauja prasmę ir energetinį daugiasluoksniškumą.

Organizatorių nuotrauka

Laura Dzelzytė – lietuvių kilmės menininkė, gyvenanti Londone. Ji studijavo Kembridžo universitete, vėliau įgijo vaizduojamojo meno diplomą bei tapybos magistro laipsnį Karališkajame Menų Koledže (The Royal College of Art – RCA). Laura taip pat yra kultinio RCA žurnalo ARK‘ redaktorė (prieš tai jais buvo tokie žymūs kūrėjai kaip Ridley Scott ir David Hockney).

Laurą domina subjektyvi realybės prigimtis. Savo meno praktikoje, paremtoje filosofija, ji tyrinėja, ką reiškia būti žmogumi šiuolaikiniame pasaulyje: vidinio „aš“ ir socialiai sukonstruotos tapatybės konfliktai, nepatogios tiesos, mitai, nuomonių ir emocijų prieštaravimai.

Laura bendradarbiauja su pasaulinio lygio menininkais kaip Ryan Gander (ARK – paroda – performansas, Hockney Gallery, London, 2025) .

Lauros darbai pristatyti įvairiose grupinėse ir solo parodose Europoje ir yra saugomi įvairiose privačiose Londono, Paryžiaus ir Niu Jorko kolekcijose.

Paroda vyks iki rugsėjo 28 d.