Birželio 8 d. 19 val. Kristė Stan studijoje (Gėlių g. 4-2, Vilnius) atidaroma trijų dienų tapybos bei keramikos darbų paroda „Open Studios: (un)safe.”

Visi prisimename, ką reiškia žaisti su burbuline plėvele. Ją kartais pavykdavo rasti netoliese vaikystės namų vykstančiose statybose ir, atsiplėšus gabalėlį, bėgti į kiemą bei paleisti į darbą pirštus. Kartais pirštas pataiko ant jau išspausto apskritimo ir mikliai, tarsi neturėtų laiko nusivilti, kyla prie kito. Ir taip kol nebelieka nė vieno burbulo. Įdomu, kada buvo paskutinis kartas, kai iš tiesų mėgavomės tokiu žaidimu. Gaila, kad nežinojome, jog tas kartas bus paskutinis.

Suaugus burbulinė plėvelė tampa greita alternatyva valerijono lašams ar streso kamuoliukui. Pirštai jau savyje talpina gausybę įtampos. Plėvelę spaudome metodiškai, lyg skubėdami ją pabaigti ir atgauti ramybę, atstatyti sugriautą vidinę tvarką. Pandemijos metu, kai su išoriniu pasauliu komunikuodavome siuntiniais, namuose plėvelės niekada netrūko. Netrūko ir priežasčių ją spaudyti.

Burbulinės plėvelės netrūksta ir menininkų studijose. Ji – tarsi tyčia nematoma meno lauko neišvengiamybė, menininką raminanti jau ne pokšėjimu, o saugiu savo buvimu. Į burbulinę plėvelę įsuktas meno kūrinys žymi aukščiausią menininko įtampos tašką, kai kūrinys jau baigtas, bet dar nepasiekęs savo tikrųjų namų. Kažko laukiantis. Kažkur laukiamas.

Galbūt vaikams meno mugės būtų geriausia žaidimų aikštelė, atrodanti tarsi vienkartinio pokšinčio plastiko kalnų peizažas. O šie kalnai mugėse auga visur: pagalbinėse patalpose, po paviljonų stalais, už laikinų gipso sienų, skiriančių meno lauko paradinę pusę nuo darbinės realybės. O joje tiesiog norisi daugiau saugumo. Sau, meno kūriniams, gėlėms, santykiams – viskam, kas trapu. Kaip norisi tiesiog įsisukti į burbulinę plėvelę ir galvoti apie vaikystę, kai kiekvienas „pokšt“ mūsų neartino (ar bent nežinojome, kad artina) prie aplinkosauginės depresijos. Kai po tuo „pokšt“ nematėme grėsmės, kurią šiandien jau puikiai suvokiame..

Plėvelė visad ta pati, tik mes jau kitokie. Kitokie ir šioje parodoje eksponuojami Kristės Stankevičiūtės darbai. Dar niekada nevynioti į burbulinę plėvelę, bet jau paženklinti jos buvimu. Menininkės tapyboje saugumo, asmeninės erdvės tema visada paliečiama labai jautriai, su atsargumu ir atidumu kuriamam naratyvui. O tapomos formos, šįsyk įsuktos į burbulinę plėvelę, tarsi prisidengia naivumu ir nori bent akimirkai nurimti, nieko negirdėti, apie nieką negalvoti. Jokių „pokšt“ – tik abstraktus plastiko patalas, sukuriantis barjerą ir atstumą nuo nejaukios tikrovės.

Ši atviros studijos paroda – tai klausimas, ar vieni kitiems galime tapti burbuline plėvele. Ne ta, kurią reikėtų karštligiškai spaudyti, o patikinančia, kad esame pakeliui ir esame saugūs. Kristės Stankevičiūtės burbuline plėvele tampa jos studija. Dosnus Kristės kvietimas aplankyti saugiausią jos erdvę turėtų būti matomas kaip elegantiškas jaunos menininkės gestas, skatinantis burti bendruomenę ir atsiverti vieni kitiems. Būti kartu ir jaustis saugiai. Išplėsti savo trapios asmeninės erdvės ribas į ją priimant kitą. Apie tai – ir šis naujas Kristės kūrybos etapas, paženklintas empatija, jautrumu ir susigyvenimu su meno lauko realybe.

Studio Kriste Stan (Gėlių g. 4-2, Vilnius)
Lankymo laikas nuo 11h iki 19h.

Parodos lankymas – nemokamas.
Teksto autorė ir vertimas: Deimantė Bulbenkaitė
Grafikos dizainas: Monika Janulevičiūtė
Speciali padėka: Milda Dainovskytė