Kęstučio Gintalo fotografijų paroda „ATSKIRAI?" Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje

Spalio 26 d., 18 val. Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje atidaroma Kęstučio Gintalo fotografijų paroda „ATSKIRAI?”.

„Menu persisunkusiame Vilniaus kultūros pasaulyje kuo toliau, tuo sunkiau atskirti pelus nuo grūdų, juolab atrasti (ir prisijaukinti) kokį naują ir „savą“ autorių. Taigi – KAS yra tas Kęstutis Gintalas, kurį daugelis pažįstam kaip atsakingą žmogų, itin profesionaliai rėminantį kolegų menininkų paveikslus? Menininkas ar ne? Mėgėjas ar profesionalas? Savamokslis ar atvirkščiai – mokytojas? Išmintinga tyla persunkta jo asmenybė, pasirodo, nutilusi niekada nebuvo. Atskiroje savo būties erdvėje buvo kuriami grafikos ciklai, piešiniai, poezija. Jautrus poetinis žvilgsnis suranda atgarsį neįmantriose fotografijose, ypač Vilniaus „peižažų“ kontekstuose, kur atrodo, jau nieko naujo nebeatrastum…” – teigia parodos kuratorė Jūratė Stauskaitė

J. Stauskaitė papildo: „Jo prasmingos, originalios instaliacijos tęsia atviros, nuoširdžios kūrybos tradiciją, pavaldžią bet kokioms priemonėms. Vienur kitur pasirodęs bendrose parodose ir parodėlėse  – šįkart KĘSTAS (kaip jį vadina visi pažįstami) taupiai, bet tvirtai prisistato pirmoje personalinėje.”

Autorius apie save                             

Gimiau 1952 m. Telšiuose. Tais pačiais metais tėvai persikėlė gyventi Į Palangą. 1970 m. baigiau Palangos vidurinę mokyklą. Beje, tais pačiais metais brolis Petras baigė Vilniaus dailės institutą. 1970 – 1972 m. mokiausi Vilniaus 21-oje technikos mokykloje, poligrafijos specialybės. Tai buvo vienintelė techninė mokykla, iš kurios neėmė į kariuomenę, todėl ten glaudėsi visokie hipiai, neįstoję į aukštąsias. Nuostabi chebra, nuostabi patirtis.

Berods 1971 m. įstojau į Vilniaus vakarinę Dailės mokyklą. A. Šaltenis dėstė tapybą ir buvo dievas. 1972 m., baigus techninę mokyklą, paėmė į kariuomenę. Dalinio spaustuvėje reikėjo linotipininko, todėl tarnavau Vilniuje. Spausdinom laikraštį „Vo imia rodini“. Nuo 1974 m. iki gal 1980 m. dirbau Dailės muziejuje laborantu  pas fotografą A.Lukšėną. Per tą laiką kas metai stojau į Vilniaus Dailės Institutą, iš viso keturis kartus. Nepriemė. Ar gailiuosi, kad neturiu oficialaus „profesionalo“ statuso? NE.

Baigiau vakarinę dailės mokyklą. 1978 m. gimė dukra Agnė, vėliau sūnus Jurgis, džaiugiuosi ir savo įdukra Birute (Zokaityte). Kokiais 1980 – 1983 m. pradėjau dirbti meistru bendrose grafikų dirbtuvėse Grybo gatvėje. Tiksliai nepamenu, gal 1987 m. mėginau įkurti kažkokią lyg ir organizaciją, kuri vadinosi “Estampo studija”, net buvau parašęs įstatus. V.Juškutė organizavo savo tėvo galerijoje kioskelį, kuris taip ir vadinosi – “Estampo studija”, kur buvo parduodami grafikos darbai. Aišku tos organizacijos niekas neregistravo, nes tai galėjo egzistuoti tik Lietuvos dailininkų sąjungos viduje… Tuo pačiu laiku su S.Aukštuoliu pradėjom rėminti. Vienas iš klientų buvo toks kunigas, berods Jakutis, kurio kolekcijos pagrindą sudarė dailės fondo per sovietmetį sukaupti meno kūriniai.

1992 m. kartu su Audriumi Dzikaru įkūrėme savo paveikslų rėminimo įmonę „UpArtas“, kurioje darbuojuosi iki šiol.

Paroda veiks iki lapkričio 12 d.

Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerija (Vilniaus g. 39, Vilnius)