.
2024 01 29

Kasmetinė grupinė paroda „HEDONIZMAS.LT“ sugrįžta su naujomis „lietuviškojo hedonizmo“ interpretacijomis

Sausio 30 d., antradienį, 18 val., Vilniaus meno erdvė „GODÒ galerija“ (Malūnų g. 6A, Vilnius) tęsia kasmetinę tradiciją ir pristato grupinę tapybos parodą „HEDONIZMAS.LT“, nagrinėjančią hedonizmo vaidmenį lietuvių kūryboje. Paroda dedikuojama šviesaus atminimo tapytojui Aleksandrui Vozbinui.

Senovės Graikijoje kildinama hedonizmo teorija teigia, kad malonumas yra svarbiausias dalykas, vienintelis gėris ir galutinis žmonijos tikslas. Tačiau tiek šios teorijos ištakose, tiek ir šiandien hedonizmas, arba malonumų vaidmuo žmonijos gyvenime, interpretuojamas skirtingai.

Parodos kuratorė Lena Chvičija toliau plėtoja hipotezę, kad hedonizmo samprata gali turėti glaudų ryšį su tautiniu mentalitetu. Tad paroda kviečia lankytojus analizuoti hedonizmo sampratą lietuviškajame kontekste – kiek hedonizmas yra aktualus lietuvių tapyboje ir kaip jis reiškiasi menininkų kūrybos procese, o taip pat šio proceso rezultate – drobėse – kaip malonumų temos interpretacijos. Šioje parodoje svarbios skirtingos hedonistinės tapybos pusės: tema, filosofinis literatūriškumas, nuotaika, spalvos ir faktūros, kt.

Parodoje dalyvauja: Deima Katinaitė, Linas Liandzbergis, Andrius Miežis, Nojus Petrauskas, Skaistė Verdingytė, Aleksandras Vozbinas.

Skaistė Verdingytė

„Atrodo, kad XXI a. hedonizmas yra nebe etikos teorija, bet populiari praktika, turinti platų raiškos spektrą. Nuo persikėlimo į virtualią, imaginacinę realybę iki kraštutinių, kūniškų eskapizmo formų, siekiant išvengti kankinančios tikrovės. Ši paroda rodo, kad tarp epikūrininkų yra ir nemažai menininkų — smalsu dalyvauti ir pasižiūrėti, kas užrašyta virš vartų į jų sodą“, – sako parodos dalyvė, tapytoja Deima Katinaitė.

„Utilitarizmo filosofas Jeremy Benthamas suformulavo algoritmą (Hedonic Calculus), skirtą apskačiuoti malonumo laipsnį ir kiekį. Malonumas (+) ir kančia (-) sudedami vienas su kitu, įvedant įvairius koeficientus, pavyzdžiui, kiek laiko trunka malonumas, gaunamas iš karto ar atidėtas, tada žiūrima, ar žmogus pliuse, ar minuse pagal jo gyvenimo situaciją. Taigi pabandžiau įsivertinti savo veiklą pagal aukščiau paminėtąjį algoritmą. Sudėjusi išlaidas medžiagoms ir dirbtuvėms, piktus kolegų žvilgsnius, paveikslų perkamumą, dvasinį pasitenkinimą, atostogų buvimą ar nebuvimą, tarakonus galvoje, „inovatyvumą“, vėją laukuose, „progresyvumą“, skeletus spintelėse ir t.t., gavau pliusinį skaičių. Turbūt tai ir yra mano hedonizmas“, – sako tapytoja monumentalistė Skaistė Verdingytė.

Andrius Miežis

„Kažkur toli toli, Visatos neaprėpiamoje glūdumoje, tarp siautejančių chaoso ir tamsios materijos srovių, pačioje ultra masyvių titanų citadelėje tyliai tyliai ir labai lėtai dulkinosi dvi paklaikusios jūros kiaulytės. Gal jos tą veiksmą būtų atlikusios daug greičiau, bet kosmoso dydis, intelektualinė tamsa ir moralinės infliacijos greitis kėlė joms gūdų egzistencinį nerimą, vertė „kažką daryti” ir daryti tai labai ilgai. Nes tik darydamos viena kitą jos galėjo apsisaugoti nuo kolosalios beprotystės. Nes tik hedonistinė trumpo sujungimo iliuzija leido jūros kiaulytėms pabėgti nuo realybės. Gyvenimas yra lengvas dalykas su sunkiomis mintims“, – paklaustas apie hedonizmą kalbėjo tapytojas Andrius Miežis.

Aleksandras Vozbinas

Šviesaus atminimo tapytojas Aleksandras Vozbinas viename savo interviu yra sakęs: „Gyvenimas nesusideda vien tik iš dauginimosi, valgymo, miegojimo, t. y., vien iš biologinių poreikių tenkinimo. Viskas įsiremia į aukštesnius siekius. Galų gale, jeigu mes įsivaizduojame, kad yra absoliutas, Dievas, sąvokos „gėris“ ir „blogis“, tai nori nenori, jau įsiremi į literatūrą, dailę ir į ką tiktai nori. Nes tai yra žmogaus aukštesnių siekių ir troškimų išraiška.”

Kaip ir ankstesniais metais, parodoje lankytojai kviečiami įsitraukti į diskusiją ir pasvarstyti, kaip hedonizmas reiškiasi jų pačių gyvenime. Parodos kuratorė sukaupė dešimtis lietuvių ir užsienio šalių gyventojų minčių apie hedonizmą, kasmet vis plėsdama šį „išpažinčių“ archyvą. Savo mintis apie hedonizmą galerijoje įamžina ir parodos lankytojai, taip prisidėdami prie gilesnio „lietuviškojo hedonizmo“ idėjos nagrinėjimo.

Parodos kuratorė: Lena Chvičija.

Paroda vyks iki vasario 28 d.; parodos lankymas nemokamas.

Apie dalyvius:

Dr. Deima Katinaitė – dailininkė (tapytoja), Vilniaus dailės akademijos (VDA) Įvietinto meno ir scenografijos katedros docentė. 1999 m. VDA Monumentaliosios dailės katedroje baigė freskos-mozaikos studijas ir įgijo menų bakalauro laipsnį, o 2001 m. – menų magistro laipsnį. Nuo 2002 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje.

Linas Liandzbergis – tapytojas, performansų, akcijų, instaliacijų, scenografijų, video meno kūrėjas. Gimė 1965 m. Vilniuje, čia ir gyvena. 1983–1989 m. studijavo tapybą LTSR valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija). Nuo 1989 m. dalyvauja parodose. 1988–1990 m. dalyvavo grupės „Žalias lapas“ veikloje. Nuo 1999 m. Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narys. Menininko kūrinių yra privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.

Andrius Miežis gimė 1970 m. Vilniuje, čia studijavo architektūrą. Nuo 1993 m. kaip laisvas menininkas kuria ir gyvena Kretingoje. Nuo 1992 m. rengia personalines parodas ir dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienje (Latvija, Danija, Italija, Vokietija, JAV, Suomija, Jungtinė Karalystė, kt.).

Nojus Petrauskas 2013 m. baigė VDA scenografijos bakalauro studijas, 2016 m. – VDA monumentaliosios tapybos magistro studijas. Menininkui suteiktas meno kūrėjo statusas. 2013 m. menininkui skirta premija Respublikiniame miniatiūrų tapybos konkurse Lidijos Meškaitytės vardinei premijai laimėti. 2016 m. pelnė Publikos pasirinkimo apdovanojimą Baltijos šalių jaunojo menininko konkurse (Baltic Young Artist Award 2016). Nuo 2010 m. rengia personalines parodas ir dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje (Lenkija, JAV, Vokietija, Ispanija, kt.)

Skaistė Verdingytė – dailininkė monumentalistė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Mokėsi M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, vėliau baigė tarptautinę teisę Tarptautiniame Konkordijos universitete Estijoje, studijavo Helsinkio universitete. 2007-2010 m. studijavo Zalcburgo vasaros menų akademijoje Austrijoje. Dalyvauja Slaptosios piešėjų draugijos veikloje.

Aleksandras Vozbinas (1958-2021 m.) 1982 m. įstojo į LTSR valstybinį dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija), studijavo tapybą, studijas baigė 1988 m. Mokėsi prof. Augustino Savicko studijoje. Nuo 1990 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (nuo 1997 m. buvo renkamas į LDS tarybą). Dalyvavo daugiau kaip 300 įvairių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Autorinių parodų skaičius viršija 50. Buvo daugelio parodų kuratorius, plenerų Lietuvoje ir užsienyje organizatorius.