Justinos Gražytės paroda „2052“ VDA galerijoje Akademija

Vasario 8 d., antradienį, 18 val. VDA galerijoje Akademija (Pilies g. 44, Vilnius) bus atidaroma Justinos Gražytės paroda  „2052“.

Spaudoje ir įvairiuose portaluose mirga gąsdinantys statistiniai skaičiai: bazinis pensijos dydis, kuris šiuo metu yra tik 215,09 Eur, vidutinė pensija 465 Eur ar, pavyzdžiui, faktas, kad Lietuvoje mažesnę nei 200 Eur senatvės pensiją 2019 m. gavo 52 tūks. Lietuvos gyventojų. Maždaug 70% pensinio amžiaus žmonių yra vieniši (našliai ar neturėję šeimos). Tai ką veikti, kai sumos už kurias turi pragyventi didžioji dauguma senolių atrodo kaip įžeidimas orumui? Toks gyvenimas, tai žygdarbis vertas superherojų filmo.

Projekto tikslas kelti senjorų užimtumo ir vienišumo problemą. Įtaka šios temos pasirinkimui lėmė keli veiksniai. Pirmoji – savotiška monofobija (isolofobija, autofobija) arba kitaip tariant vienatvės baimė, kuri yra viena seniausių žmonijai žinomų baimių, kuri ypač sustiprėja žiūrint į vienišus senolius, bendraujant su jais, stebint jų kasdienius įpročius. Nepaisant dabartinių skaitmeninių galimybių, socialinių tinklų gausybės, nuolatinio buvimo tarp kitų žmonių – turinčių šią baimę tik daugėja, ima trūkti nuoširdaus, žmogiško, fizinio kontakto. Antras veiksnys – netylančios diskusijos žiniasklaidoje apie pensijų reformas, kaupimą, pensinio amžiaus ilginimą, pensijų dydį ir kylančias kainas. Pagrindinė viso to žinutė – savo gerove senatvėje pradėkime rūpintis jau dabar, bet ar galime būti užtikrinti? Ar galime žinoti kas mūsų laukia? Ar būsime laimingi?

Justina Gražytė nuo 2019 m. tyrinėjo vienišų, mieste gyvenančių senjorų laisvalaikio praleidimo būdus ir pramogas. Iš šalies žiūrint, kai kurios obsesijos kelia juoką – nuolatinės kelionės troleibusu į polikliniką (net ir be rimto reikalo), laiptinių dekoravimo subtilybės, besaikis informacijos rinkimas, ėjimas į parduotuvę nusipirkti vieno grietinės indelio, noras rūpintis bešeimininkiais gyvūnais ir pan. Žvelgiant truputėlį giliau, visa tai senjorams tampa didžiausia ir kartais vienintele „pramoga” ir jausmu, kad esi reikalingas ir užimtas.

Remiantis tyrimo metu surinkta medžiaga buvo sukurtas kūrinių ciklas naudojant mišrią skiautinio ir aplikacijos techniką, kuri lyginant su moderniomis išraiškos priemonėmis (performansas, medijų menai ir kt.) yra, tradiciškai, artimesnė ir labiau priimtina vyresnio amžiaus žmonėms, o taip pat atliepia ir senjorų mėgstamą užsiėmimą – rankdarbius. Siekiant dar labiau įprasminti šį kūrybinį projektą, kūriniams kurti autorė dalinai naudojo senjorų dovanotus audinius. Parodoje, taip pat eksponuojami ir senjorų dovanoti daiktai.

Projekto metu buvo bendradarbiaujama su Maltos ordino tarnyba, kur vyko kūrybiniai užsiėmimai senjorams. Šio bendradarbiavimo rezultatas – bendras kūrinys „Draugystė“, kuris taip pat eksponuojamas šioje parodoje.

Šioje parodoje senjorai tarsi gyvena sau įprastą gyvenimą, yra laimingi ir pramogauja. Ką gali žinoti, gal stebint parodos personažus galima paspėlioti kuo gyvensite ateityje? Kokios bus Jūsų „pramogos“?

Menininkė Justina Gražytė į pensiją išeis 2052 m.

Parodos kuratorė Evelina Bukauskaitė į pensiją išeis 2051 m.

Justina Gražytė (g.1987), 2012 m. baigė tekstilės magistro studijas Vilniaus dailės akademijos (VDA) Vizualinio ir taikomojo meno fakultete. Gausioje darbinėje biografijoje išsiskiria darbai teatre, grafinio dizaino sferoje, galerijose. Šiuo metu VDA tekstilės galerijos Artifex vedėja. Nuo 2008 m. aktyviai dalyvauja kultūriniuose renginiuose, parodose, jas kuruoja. Inicijuoja, bei vykdo įvairius kultūrinius bei su kultūros edukacija susijusius projektus. 2020 m. suteiktas meno kūrėjos statusas, nuo 2021 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė. 2020 m. ir 2021 m. LTKT skirtos individualios stipendijos kultūros ir meno kūrėjams. Gyvena ir kuria Vilniuje.

Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Už gražų bendradarbiavimą, pokalbius ir pyragus didelis ačiū Maltos ordino pagalbos tarnybai ir su manimi dirbusioms senjorėms!

Paroda veiks iki vasario 26 d.