Jurijaus Majausko ir Alexander Mikhaylov tapybos paroda „Nėra laiko aiškinti" galerijoje „AIDAS"

Balandžio 5 d., trečiadienį, 18 val. galerijoje „AIDAS” (Jakšto g. 9, Vilnius) atidaroma bendra Jurijaus Majausko ir Alexander Mikhaylov tapybos paroda „Nėra laiko aiškinti”.

Tapytojų kūrybos braižas – parodoje, kurioje daugiausia eksponuojami peizažai – atliepia impresionizmo ir (paradoksaliai) postimpresionistų braižą. Šių braižų kombinaciją dažniausiai pasitelkia tapybos įgūdžius tobulinantys ir juos jau pakankamai išlavinę kūrėjai. Impresionistišką kūrėjų žvilgsnį atliepia pastangos tyrinėti šviesą gamtovaizdyje – nuo ūkanoto ryto, apsiniaukusios dienos, ryškios dienos šviesos, metančios vaiskų pajūrio augalų šešėlį ant smėlio, ryškių dangaus atšvaitų mirguliuojančiame vandenyje, vakaro žaros atšvaitų sniege, prigesintų saulės properšų grėsminguose artėjančios audros siluetuose, paskutinių saulėlydžio momentų, mėnulio šviesos, atsispindinčios banguojančioje jūroje iki dirbtinių miesto šviesų. Impresionistų srovė iš esmės buvo skirta kurti realybės pojūtį per šviesą – iki tol buvo visiškai neįprasta tapyti tiesiog gamtoje, visi peizažai buvo komponuojami dailininkų studijose, todėl piešiami vaizdai visada turėjo tą patį stiprų kambario apšvietimo įspūdį. Kuomet drobės buvo išneštos laukan, buvo imta matyti, kokią stiprią įtaką skirtingas lauko apšvietimas turi tiek apšviestų paviršių, tiek šešėlių spalvingumui. Kaip ir pirmųjų impresionistų darbuose, J. Majausko ir A. Mikhaylov darbuose yra analizuojama, kaip skirtinga apšvieta veikia tiek vaizduojamo peizažo, tiek paveikslo suvokėjo nuotaiką. Šią nuotaikos esenciją kūrėjai ir bando įprasminti savo darbuose. Skirtingos pavaizduotos situacijos leidžia dailininkams išbandyti skirtingą koloritą, kuris – vienok – visuose paveiksluose pasižymi užaštrintu naudojamų spalvų grynumu. Gamta vaizduojama tiek natūralistiškai – per kruopščiai išieškotą skirtingų planų koloritą, tiek plakatiškai – atliepiant šiuolaikinių intensyvų meninių peizažinių nuotraukų koloritą, dar labiau išryškėjantį žvelgiant į jas šviečiančias iš ekranų. Fotografijų įspūdį stiprina ir komponavimo būdai – lėkštu kampu pasvirusi („dutch angle” rakursu) vaizduojama pieva arba tradicinis horizonto skaidymas į lygias puses arba trečdalį ir dvi trečiąsias.

Postimpresionizmo atgarsiai tapytojų darbuose pasireiškia tuo, kad realistiškai vaizduodami apžvelgiamą aplinką jie kartu mokosi jos struktūravimo – mentele formuotuose darbuose ieškoma formos ypatybių, tūriškumo, šviesos atsiskyrimo nuo šešėlio, tūriškumo ir kartu planų, atsirandančių dėl skirtingo vaizduojamų objektų (tas ypač matyti natiurmortuose) spalvingumo. Jauni autoriai analizuoja matomą aplinką ir ją išverčia į plokštumoje dėstomų plėmių ir potėpių, gebančių sudaryti erdvės apgaulę, kalbą. Gebėjimas apgauti akį yra kitas mažas parodos paveikslų naratyvas: viename iš paveikslų matome trompe l’oeil – nestandartinio formato drobėje pavaizduotą kaitrios saulės nušviestą kepurę su pypke kyla noras nusikabinti.

Vis dėl to, impresionizmo atgarsiai yra išryškinti ne tik paveikslų technikoje. Be kelių išimčių daugelis paveikslų stokoja personažų. Tai dažniausiai yra erdvės, kurias apsilankęs parodos stebėtojas (ir tapydamas dailininkas) apžiūri pasyviai. Impresionizmo laikotarpiu toks vaizdavimo būdas turėjo išskirtinę prasmę – akademiniai peizažai dažnai tapyti kaip mitologinių vietovių ar seniai praėjusios istorijos atvaizdai. Impresionistų dailininkai atrado visiškai šalia esančią realybę su visais kasdieniškais jos bruožais – meno mylėtojams rodytos erdvės, kuriose jie leidžia laiką arba kuriose leisti laiką jie galėtų. J. Majausko ir A. Mikhaylov darbuose peizažai ir jų nuotaikos rodo norą susikoncentruoti į gerai leidžiamą akimirką, be vyksmo ar konteksto, taip pat susikaupimą žvelgti į ryškią gamtos kuriamą atmosferą. Jeigu paveiksluose vaizduojami personažai – į baseino vandenį panirusi moteris (Samantha French paveikslo replika), mėnesienoje jūroje besimaudantys žmonės, moteris mieste – jie yra susikoncentravę į buvimą čia ir dabar. Mėgavimąsi akimirka sufleruoja ir natiurmortai, kuriuose išdėstytos pypkės ar Jaegermeister gėrimo taurė. Dailininkai tarytum norėtų palinkėti parodos lankytojams praleisti laiką tokioje realybėje, kurioje gali skleistis nuotaikos ir esami neįpareigojantys įspūdžiai yra svarbesni už praeities projekcijas ar ateities rūpesčius. Būtent buvimas ten, kur gyvenimas teka sau – įprasminant tokį laiką ir kūryba – ir yra pagrindinis parodos leitmotyvas.

Menotyrininkas Gytis Oržikauskas