Juozo Algirdo Pilipavičiaus tapybos paroda galerijoje „Akademija“

Kovo 19 d.  (antradienį) 17 val. VDA galerijoje  „Akademija” (Pilies g. 44, Vilnius) atidaroma Juozo Algirdo Pilipavičiaus personalinė paroda „Ankstyvoji tapyba. Ciklas ‘Stereo’“ (kuratorė Ramutė Rachlevičiūtė).

Ciklą ,,STEREO” (1975 – 1985) kūriau  ieškodamas naujumo.  Norėjosi atitrūkti nuo tradicijos, kad vėl prie  jos anksčiau ar vėliau grįžčiau, bet jau kitoks. STEREO – tai tokia erdvė drobėje, kai priklausomai nuo įsižiūrėjimo, tie patys elementai vienu metu gali būti suvokiami skirtingose vietose, panašiai kaip stereo garsas. Erdvės kūryba man buvo labai svarbi. Vargu ar kuri nors kita meninė  priemonė – spalva, potepis, faktūra – gali būti paveikesnė, nei erdvės galia.

VIKTORAS LIUTKUS

Tyla yra nerami.

,,Literatūra ir menas”, 1980 m. vasario 16 d.

Jaunųjų tapybai šiandien didelių komplimentų nesakome. Priekaištų ar pastabų pareiškiame kur kas daugiau (,,gyvybės stoka”, ,,jaunųjų tapytojų kūryba yra prieštaringa”, ,, tapytojui būtina stovėti ant žemės”, ,,trūksta didesnių drobių”, ,,vis labiau nusiraminama”, ,,prasidėjo atokvėpio periodas” ir t.t.) …

… Prieš kiek laiko J. Pilipavičius personalinėje parodoje eksponavo vadinamojo Stereo ciklo darbus. Kūriniai rodo individualią kūrybos kryptį, nesisiejančią nei su jaunųjų, nei su mūsų tapybos praeities pavyzdžiais. Tradicinė erdvės, judėjimo problema sprendžiama savitai, mėginant rasti abstrakčios formos ir realaus motyvo santykį, spalvos, formos, linijos reikšmę meninio vaizdo struktūroje. Vertintina pati ieškojimų kryptis, kuri, atmetusi lengvą žaismą ir sutelkusi dėmesį į gilesnes vaizdo elementų reikšmes, gali praplėsti mūsų tapybos horizontus.

… Atrodo, pernelyg siaurai tradiciją suprantame. Tapatiname ją su mokykla, atskira, paprastai pagrindine tapybos kryptimi, tos krypties stilistiniais bruožais. Taip tradicija tampa vienos kurios grupės privalumu, nuosavybe. O į lietuvių tapybos tradiciją ( daugeliu požiūrių tai būtų mokykla) įeina ir V. Kairiūkštis, S. Ušinskas, A. Švėgžda, I. Piekuras, V. Ostrauskienė… Todėl ir jaunųjų tapytojų ieškojimai – nesvarbu kokio pobūdžio jie būtų (sakysime J. Pilipavičiaus, R. Sližio ar Š. Saukos ) – sudaro ir formuoja mūsų tapybos tradiciją.

ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS

Ir gražu, ir…   1979 m. liepos 27d.

Birželio pabaigoje ir beveik visą liepą Vilniaus dailės parodų rūmuose vyko pirmoji Pabaltijo jaunųjų dailininkų kūrybos paroda ,,Jaunystė“.

…Ilgokai mūsų parodose neturėjusi ,,balso“ abstrakčioji tapyba įį sykį buvo pateikta trijų autorių: estės Sirjės Lapin, latvės Helenės Heinrichsonės ir lietuvio Juozo Pilipavičiaus.

…Neblogą įspūdį darė sudėtingas erdvių žaismas, komplikuota dinamika J. Pilipavičiaus triptike ,,Judėjimas“. Autorius neakcentuoja spalvos, bet ja pasinaudoja gana vykusiai. Įdomiai bando derinti organines ir geometrines formas, realų vaizdą su abstrakčiomis formomis.

JUOZAS ALGIRDAS PILIPAVIČIUS

Ciklą ,,STEREO“ (1975 – 1985) kūriau ieškodamas naujumo. Norėjosi atitrūkti nuo tradicijos, kad vėl prie jos anksčiau ar vėliau grįžčiau, bet jau kitoks. STEREO,- tai tokia erdvė drobėje , kai priklausomai nuo įsižiūrėjimo, tie patys elementai vienu metu gali būti suvokiami skirtingose vietose, panašiai kaip stereo garsas.

Erdvės kūryba man buvo labai svarbi. Vargu ar kuri nors kita meninė priemonė,- spalva, potepis, faktūra gali būti paveikesnė, nei erdvės galia. Juk vienas reikalingiausių žmogaus būčiai dalykų yra horizonto linija. Ją matydamas žmogus niekada nepraranda atramos taško. Tačiau šiuo atveju erdvės kūryba nėra tapati perspektyvos vaizdavimui. Perspektyvos elementai čia egzistuoja ne patys sau, o tik kaip pagalba erdvės poveikiui stiprinti. Panašiai galima sukurti šviesos įspūdį, nevaizduojant šešėlio.

Kai kurios priemonės pvz. ,,formos aidas“,   išplėstinė toninė spalvos gradacija ar linijinės struktūros mūsų tapyboje tuomet nebuvo naudojamos.

Tada žavėjausi Escherio matematinės dailės poezija, Vasarelio pulsarais, bet vengiau grynos abstrakcijos. Man idealas,- galimybė dirbti visoje meno erdvėje, be pavaldumo braižui ar konkretaus laiko reikalavimams.

Paroda veiks iki kovo 30 d. 17 val.

Iliustracijoje: Juozas Algirdas Pilipavičius, Senyvo žmogaus pasivaikščiojimas, 1980 drobė, tempera 141 x 115,5 cm