.

„JCDecaux premija 2019: Ne dėl to, kad kas prašė“ ŠMC

Rugsėjo 20 d., penktadienį, nuo 18 val. Šiuolaikinio meno centre Vilniuje (Vokiečių g. 2) atidaroma jaunųjų kūrėjų darbus pristatanti paroda „JCDecaux premija 2019: Ne dėl to, kad kas prašė“.

„JCDecaux premija“ – tai Šiuolaikinio meno centro ir „JCDecaux“ 2016 m. įsteigtas kasmetinių parodų ciklas, siekiantis skatinti jaunųjų Lietuvos menininkų kūrybą, jos sklaidą Lietuvoje ir užsienyje bei visuomenės susidomėjimą šiuolaikiniu menu. „JCDecaux“ įsteigta vienkartinė 4000 eurų dydžio premija tarptautinės komisijos sprendimu skiriama vienam parodoje dalyvaujančiam menininkui ar kolektyvui už pristatomo kūrinio meninės raiškos originalumą bei aktualumą.

Kuratoriai: Monika Kalinauskaitė ir Adomas Narkevičius

Menininkai:
Agnė Jokšė
Milda Januševičiūtė ir Miša Skalskis
Nancie Naive
Arvydas Umbrasas
Gabrielė Vetkinaitė

Kiekviena mintis prasideda kaip tikrovės orientyras ir tik vėliau nugula tarp istorijos trupinių. Ilgainiui visi tampame veikėjais, figūromis ir priežastimis, kuriais nesijautėme savo poelgių metu. Taip prisimename, kad gyvenimas visgi nėra toks paprastas priežasčių ir pasekmių projektas. Du metus iš eilės kuruodami  konkursinę parodą supratome, kad formalūs pretekstai ir racionalūs motyvai nėra svarbiausi veiksniai kažkam atsirasti. Visos idėjos gyvena ilgai dar iki tol, kol tampa mums matomos, ir kelia prieštaringus jausmus savo išnešiotojams.

Ne daugiau, nei reikia, ne vėliau, nei būtina, protu nesuvokiama, bet savaime suprantama – tokių greitakalbių galime griebtis bandydami pasilengvinti gyvenimą. Galima ir skaičiuoti: kaip išpešti bent simbolinės naudos, kai nesiseka jausti nenustygstančios tikrovės džiaugsmo? Poveikio galia – neblogas pleistras. Tačiau kas nutinka, kai net intuityviausias pažinimas paverčiamas instrumentu? Pakliūname į senas kūnų ir įtakos zonų dalijimo pinkles, kuriose vienas kitam visada būsime „kitas“, kūriniams grės klastotės, o bendraminčiams – konfliktai. Tuo tarpu už jų esantys būviai – nei gryni, nei paprasti, bet jų gyvastį palaiko ne vien formali laisvė.

Būtent todėl šioje parodoje norime išryškinti neapibrėžtumą ir jo svarbą. Kūriniai, kuriuos eksponuojame, ištikimi savo asmeniškoms, daugiaprasmėms ar net skaudžioms ištakoms. Jie nenori būti sukonkretinti ar pakinkyti istorijai, net jei suvokia, kad to neišvengs. Menininkų empatija vidinėse arba socialinėse erdvėse įsikūrusiems kūnams ir tyrinėjimai, kaip šie kūnai tampa pozicijomis ir likimais, kyla ne iš tendencijos ar būtinybės, bet iš vidinio poreikio. Tik dabar, dar nepavirtę minties pėdsakais, jų kūriniai gali būti tokie jautrūs ir įžūlūs. Teoriją įprasta suvokti kaip rėmą, sutvirtinantį vietoje nenustygstantį meno kūrinį – tačiau galbūt tokio meno kūrinio stiprybė bei gyvastis ir glūdi tame, kad jam nereikia ramsčio? Pasitikėjimas svarbiau už įtikinėjimus su visa jų žadama nauda. Pasitikėjimas minties, sąmonės ir kūrybos reiškiniais be įtikinėjimų, kad jie tikrai reikalingi.

Kažkada atsirado tai, kas nebuvo nei gyvybiškai, nei ekonomiškai būtina – ir šiandien mes vis dar tęsiame šį impulsą, galintį mus išlukštenti iš lemties ir svetimos valios, leisti neslėpti savo naivumo ir silpnumo, siekiant to, kas neapskaičiuojama. Šitą istoriją rašo neklusnios ir drebančios rankos – ne dėl to, kad kas prašė, bet dėl to, kas gali būti svarbu.

Monika Kalinauskaitė ir Adomas Narkevičius

2019 m. „JCDecaux premijos“ komisija:
meno kritikas Jens Asthoff,
kuratorė bei projektų erdvės „Mimosa House” Londone įkūrėja Daria Khan,
nepriklausoma kuratorė Monika Lipšic.

Organizatoriai: JCDecaux ir Šiuolaikinio meno centras

Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba